Rohinjų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rohinjų kalba
Ruáingga
رُاَࣺينڠَ
KalbamaMianmaras (Rachinas), Bangladešas
Kalbančiųjų skaičius~1,8 mln.
Kilmėindoeuropiečių
 indoiranėnų
  indoarijų
   magadhi
    asamų-bengalų
     rohinjų
Rašto sistemosarabų raštas (hanifi), lotynų
Kalbos kodai
ISO 639-3rhg

Rohinjų kalba (Ruáingga, رُاَࣺينڠَ) – indoeuropiečių kalba, priklausanti indoarijų kalbų grupei, bengalų–asamų pogrupiui. Vartojama rohinjų tautybės žmonių, gyvenančių daugiausia šiaurės vakarų Mianmare (Rachinų valstija) bei kaimyninėse Bangladešo vietose (Čitagongo srityje). Kalbančiųjų skaičius – apie 1,8 mln. žmonių.

Rohinjų kalba paprastai buvo užrašoma arabišku raštu – tiek arabiškais ženklais, tiek pasiskolintais iš urdu kalbos. Taip pat XIX a. naudota tyčia rohinjų kalbai sukurta arabų rašto atmaina – hanifi. Taip pat sukurta lotyniška rohinjų abėcėlė.

Rohinjų kalba artima bengalų kalbos Čitagongo tarmei. Raštingumas šia kalba labai mažas. Priklausomai nuo vietovės (slėnio) kalba įvairuoja, bet jų tarpusavio suprantamumas nežinomas.

Dėl to, kad rohinjai musulmonai, kalboje gausu arabiškų ir persiškų skolinių, taip pat skolinių iš aplinkinių neindoeuropietiškų kalbų.

Kalbai būdinga žodžių tvarka – SOV (veiksnys – papildinys – tarinys). Daiktavardžių vienaskaita ir daugiskaita reiškiama artikeliais. Veiksmažodžių kaitymas panašus į kitų šiuolaikinių indoarijų kalbų – turi 3 asmenis, 2 skaičius, sudėtingą laikų sistemą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]