Rogučių ledo ritulys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kanados ir JAV rogučių ledo ritulininkai (2015 m.)

Rogučių ledo ritulys (angl. ice sledge hockey, para ice hockey) – neįgaliems sportininkams žaisti pritaikytas ledo ritulys. Sukurtas 1960-ųjų pradžioje Stokholme (Švedija), reabilitacijos centre. Šiuo metu yra viena iš populiariausių sporto šakų žiemos parolimpinių žaidynių programoje.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Du vyrai iš Švedijos sukūrė specialias rogutes, skirtas judėti aikštelėje neįgaliems ledo ritulininkams. Pagal projektą dvejos pačiūžų geležtės buvo taip pritvirtintos prie metalinio rėmo, kad po pakelta konstrukcija galėtų laisvai praslysti mušamas ritulys. Žaidėjams buvo pagamintos dvi lenktos lazdos su dviračių rankenomis galuose. Nors šiuolaikinėse parolimpinėse žaidynėse yra įvairių matmenų ir svorio apribojimų neįgalių ritulininkų naudojamai įrangai, tačiau jos konstrukcija ir dizainas mažai pasikeitė nuo švedų sukurtų pirmųjų pavyzdžių.

Rogutės
Anglies pluošto lazdos: viename gale plokštėjančios ir lenktos, kitame – su dantukais

Nepaisant nuslūgusio pradinio susidomėjimo rogučių ledo rituliu, 1971 m. pradėtos žaisti oficialios varžybos Europoje tarp penkių komandų. 1981 m. Didžiojoje Britanijoje susikūrė pirmoji rogučių ledo ritulio komanda, o netrukus 1982 m. – ir Kanadoje. Nuo 1990 m. pirmoji neįgalių ledo ritulininkų rinktinė suformuota JAV, 1993 m. – Estijoje ir Japonijoje. 1994 m. ši sporto šaka oficialiai pristatyta parolimpinėse žaidynėse Lilehameryje, Norvegijoje, kur Švedija iškovojo pirmąjį aukso medalį neįgaliųjų ledo ritulio varžybose. 1998 m. Nagano (Japonija) žaidynėse aukso medalius laimėjo norvegai, sidabro – kanadiečiai, bronzos – švedai. 2010 m. Vankuverio (Kanada) parolimpinėse žaidynėse pirmą kartą rogučių ledo ritulio nacionalinės rinktinės galėjo būti mišrios, sudarytos iš vyrų ir moterų, nors anksčiau varžėsi tik vyrai.[2]

Taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą tarptautinės rogučių ledo ritulio taisyklės sukurtos 1990-aisiais, remiantis kanadietiškomis taisyklėmis. Išskirtinė taisyklė yra galimybė atakuoti priešininką rogučių rėmo priekine dalimi. Ledo ritulio aikštelės šonuose įrengiami patogūs išleidimo vartai su ištisine ledo danga, kad žaidėjai be pašalinių pagalbos galėtų įčiuožti prie savo komandos ar nubaustųjų suolelių. Šiose zonose paklojama šaldyto ledo ar slidaus plastiko danga, kad ji nepažeistų rogučių geležčių.

Visiems žaidėjams privalu naudoti Ledo ritulio sertifikavimo tarybos HECC (Hockey Equipment Certification Council) standartus atitinkantį inventorių ir apsaugos įrangą.[3] Lazdos, kurių pagalba sportininkas remiasi į ledą ir atsispiria, gaminamos iš šiuolaikinių kompozicinių medžiagų, savo forma primena „tikras“ ledo ritulio lazdas. Jos yra trumpos, viename gale plokštėjančios ir lenktos, kitame – su nedideliais dantukais, skirtais kabintis į ledą judant ir manevruojant. Dantukai privalo būti palyginti smulkūs, kad negadintų ledo ir nesužalotų žaidėjų.

Panašios rogutės gali būti naudojamos ledo rogučių lenktynėse.

Šalių pasiekimai parolimpinėse žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Šalis Auksas Sidabras Bronza Suma
1 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 3 0 1 4
2 Norvegijos vėliava Norvegija 1 3 1 5
3 Kanados vėliava Kanada 1 1 2 4
4 Švedijos vėliava Švedija 1 0 2 3
5 Japonijos vėliava Japonija 0 1 0 1
5 Rusijos vėliava Rusija 0 1 0 1
Viso 6 6 6 18
Duomenys iki 2018 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. "Paralympics unhappy with CTV's plan".<sports it acts as International Federation for |publisher=International Paralympic Committee |date=30 November 2016 |accessdate=13 December 2016}}
  2. „Sledge hockey teams can add women for 2010 Games“. CTVOlympics.ca. 2009-04-03. Nuoroda tikrinta 2010-02-22. 
  3. „Hockey Equipment Certification Council Inc.“. hecc.net. 2010-04-01. Nuoroda tikrinta 2010-04-01. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka