Ledo rogučių lenktynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Taip pat skaitykite – Rogučių sportas
Parolimpinė piktograma
Rogučių „priksleeën“ lenktynės ant užšalusio kanalo Šiaurės Olandijoje, 1966 m.
Lenktynės ant ledo olandiškomis tradicinėmis rogutėmis

Ledo rogučių lenktynės (angl. ice sledge speed racing) – neįgaliems sportininkams su apatinių galūnių disfunkcija pritaikyta greitojo čiuožimo parolimpinė versija. Lenktynėms naudojama įprasta čiuožykla su 400 m ilgio taku. Pačiūžas atstoja specialios lengvasvorės rogutės (be vairavimo funkcijos). Varžomasi 100, 500, 700, 1 000 ir 1 500 m distancijose, atskirai tarp moterų ir vyrų. Kaip ir įprastame čiuožime, ledo rogutininkai sėdomis išvysto nemenką greitį, judėjimui į priekį naudodamiesi atsispyrimui pritaikytomis lazdomis.

Ledo rogutės populiarios Skandinavijos šalyse, kur daugiausiai iškovota parolimpinių apdovanojimų. Olandijoje kartu su neįgaliaisiais priimta lentyniauti ir sveikiems sportininkams.[1] Panašus inventorius naudojamas rogučių ledo ritulio varžybose. Kanadoje organizuojami kasmetiniai ledo rogučių maratonai Halifakso „Emera Oval“ čiuožykloje,[2] kur dalyviais paprastai tampa neįgaliųjų ledo ritulio komandų nariai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ledo rogučių lenktynės su pertraukomis buvo parolimpinė sporto šaka 19801988 m. ir 1994-1998 m.

Šalys parolimpinėse žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viedta Šalis Viso
1 Norvegijos vėliava Norvegija 12 14 6 32
2 Suomijos vėliava Suomija 2 0 3 5
3 Švedijos vėliava Švedija 0 0 3 3
Viso 14 14 12 40

Nors dalyvavo 7 šalys (Norvegija, Austrija, Kanada, Estija, Islandija, Japonija ir Olandija), Norvegija iškovojo beveik visus medalius: visus 8 aukso, visus 8 sidabro ir 7 bronzos, ir tik 1 bronzos medalis atiteko Austrijai. Varžybos vyko 16 rungčių, iš kurių po 8 teko moterims ir vyrams.

Vieta Šalis Viso
1 Japonijos vėliava Japonija 9 12 11 32
2 Norvegijos vėliava Norvegija 7 4 5 16
Viso 16 16 16 48

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]