Linas Lazėnas

Linas Lazėnas
Gimė	1941 m. liepos 7 d. Kaunas
Mirė	1986 m. rugpjūčio 8 d. (45 metai) Vilnius
Tėvas	Bronius Lazauskas-Lazėnas ^[1]
Motina	Elena Maciulevičiūtė

Veikla	kino režisierius
Partija	1972 m. SSKP

Alma mater	1971 m. Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutas

Linas Lazėnas (1941 m. liepos 7 d. Kaune – 1986 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje) – Lietuvos kino režisierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964 m. pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje režisieriaus asistentu. 1971 m. baigė Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą.

Kūrė sovietinę okupacinę valdžią ir ją Lietuvoje įtvirtinusius žmones šlovinančius filmus. Tarp jo herojų – Ivanas Černiachovskis, Karolis Požėla, Kazimieras Liaudis, Vincas Mickevičius-Kapsukas, Vytautas Putna, Jakovas Smuškevičius, Antanas Sniečkus („Aš – Putna“, 1973 m.; „Generolas Duglas“, 1978 m.; „Apysaka apie Černiachovskį“, 1982 m.). Sukūrė filmų, iliustruojančių sovietinę naujausios Lietuvos istorijos versiją („Kelias“, 1969 m.; „Susitikimai“, 1970 m.; „Nepaprasta viltis“, 1971 m.; „Antanas Sniečkus. Gyvenimo ir veiklos bruožai“, 1975 m.; „Gyvenimo verpetuose“, 1977 m.; „Keturiasdešimtųjų birželis“, 1979 m.; „Dialogas su sąžine“, 1980 m.; „Laisvės kaina“, 1983 m.; „Meilė ir išdavystė“, 1984 m.), dokumentinių filmų („Prancūziškas egzaminas“, 1972 m.; „Apmąstymai prie paradinių durų“, 1973 m.; „10 minučių prieš pamainą“, 1974 m.; „Lietau, pažadink mane“, 1974 m.; „Mano rankos“, 1977 m.; „Laikas gyventi, laikas…“, 1978 m.; „Dienoraštis be datų“, 1980 m.), mokslo populiarinamųjų filmų („Puikūs užkandžiai“, 1967 m.; „Grožio mokykla“, 1967 m.; „8 vizitinės kortelės“, 1968 m.; „Noriu būti“, 1972 m.; „Pasaulis po saule“, 1972 m.; „Mūsų gyvenimo gėlės“, 1973 m.; „Prie Baltijos“, 1975 m.; „Tarnaitė ar karalienė“, 1976 m.). Parašė scenarijų kai kuriems savo filmams.^[2]^[3]

Brolis Leonas Gytis Lazėnas (1939–1985).