Ričardas Sviackevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ričardas Sviackevičius (g. 1950 m. liepos 13 d. Vilnius) – akordeonininkas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos akordeonininkų asociacijos prezidentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos direktorius. [1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. įstojo į Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą (mokėsi Valerijono Dzevočko klasėje). Nuo 1969 m. iki 1974 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1975 m. iki 1978 m. Vilniaus V muzikos mokykla akordeono mokytojas, skyriaus vedėjas. Nuo 1978 m. iki 2003 m. Vilniaus konservatorijos akordeono dėstytojas, akordeono skyriaus vedėjas.[2] [3]

1971 m. tapo Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos Neakivaizdinio skyriaus dėstytoju, o 19821988 m. – vedėju. Po studijų baigimo 1974 m. Ričardas Sviackevičius buvo paskirtas dirbti Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, padirbęs du mėnesius, išėjo tarnauti į kariuomenę. Grįžęs į Vilnių 1975-aisiais, penkerius metus dirbo mokytoju ir Akordeono skyriaus vedėju Vilniaus 5-ojoje muzikos mokykloje. Nuo 1975 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos absolventas pradėjo dėstyti Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos dieniniame skyriuje. Dėstė akordeono specialybę, kamerinio ansamblio, orkestro, dirigavimo disciplinas. Dirbdamas Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, jis perėmė orkestrą iš savo kolegos Eduardo Gabnio. Jau pirmaisiais darbo su orkestru metais Ričardas Sviackevičius parengė šį akordeonistų kolektyvą dalyvavimui Dainų šventėje. 1982 m., dėstydamas Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, išvyko pirmojon stažuotėn į Leningrado valstybinę Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatoriją, kur susipažino su dirigavimo ir specialybės dėstymo metodika. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Ričardas Sviackevičius dėsto akordeonų orkestro discipliną, kurią jis perėmė iš Alberto Vytauto Baikos, bei dirigavimą Instrumentinės ir chorinės muzikos fakulteto Liaudies instrumentų ir akordeono bei Pučiamųjų instrumentų katedrų studentams. Taip pat Ričardas Sviackevičius yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų ir akordeono katedros Akordeono sekcijos vadovas. 1995 m. jam suteiktas docento, o 1999 – profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.[4][5] [6] [7]

Kita visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. tapo Naujosios Vilnios muzikos mokyklos direktorius. 2002 m. įkūrė Lietuvos muzikos ir meno mokyklų vadovų asociaciją. [8][9]

Akordeonų kvintetas Concertino[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Splitsection.svg  Iš šio straipsnio yra pasiūlyta iškelti dalį informacijos į straipsnį: Concertino.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje.

1978 m. Ričardas Sviackevičius įkūrė akordeonų kvintetą „Concertino“. Ansamblio nariai buvo Stasys Strička, Rūta Daubarytė, Antanas Palionis, Liudmila Šulgina ir Ričardas Sviackevičius. Vėliau kvinteto sudėtis keitėsi – ansamblyje grojo Vida Knizikevičiūtė, Anatolijus Malevanis, Valentina Lukoševičiūtė ir kiti. 1979-ųjų rudenį į kvinteto sudėtį įsiliejo Konservatorijos dėstytojos Zitos Abromavičiūtės V kurso studentė Ilma Plungaitė, kuri tapo pirmuoju akordeonu. Nuo 1979 m. Vilniaus mokytojų namų direktorius Duanas Timukas kolektyvui suteikė galimybę repetuoti mokytojų namuose. Taip akordeonų kvintetas tapo Vilniaus mokytojų namų ansambliu. Pirmasis ansamblio koncertas įvyko 1979-ųjų gruodžio mėnesį 4-ojoje vaikų muzikos mokykloje. Tais pačiais metais kvintetas padarė pirmąjį savo įrašą Lietuvos radijuje, o 1980-aisiais surengė pirmąjį pasirodymą televizijoje. 1980 m. ansamblis grojo Lietuvos Mokslų akademijos Mokslininkų rūmuose, o metais vėliau – Lietuvos meno darbuotojų rūmų Raudonojoje salėje. 1981 m. išvyko į pirmąją užsienio kelionę – į Vokietiją. 1983 m. kvintetas pakviestas koncertuoti Leningrade, M. Glinkos kapelos salėje. Su kolektyvu pasirodė kanklininkė L. Naikelienė ir birbynininkas A. Jonušas.

1985 m. „Melodijos“ firma įrašė pirmąją ansamblio garso plokštelę kurioje buvo vieni geriausių septynerių metų repertuaro kūrinių – Eduardo Balsio valsas iš kino filmo „Kanonada“, Johano Štrauso (sūnaus) „Amžinas judėjimas“, Arčibaldo Džoiso senovinis valsas „Rudens sapnas“ ir Anatolijaus Šalajevo polka „Linksmasis laikrodis“. Netrukus buvo išleista plokštelė „Melodijos birbynei“, kurioje akordeonų kvintetas akomponavo solistui Antanui Jonušui. Prieš pat Naujuosius metus 1985 m. „Concertino“ pasirodė per sąjunginę televiziją populiarioje laidoje Šire krug. Ši estradinio pobūdžio laida buvo transliuojama nuo 1976 m. Joje dalyvavo pradedantys jaunieji artistai ir jau žinomi estrados grandai. Čia savo karjerą pradėjo Jurijus Antonovas, Michailas Zadornovas ir daugelis kitų. Koncertuodamas laidoje, akordeonu kvintetas sulaukė daug pasisekimo – „Concertino“ sugebėjo pakerėti žiūrovų širdis, todėl buvo pakviestas į laidos filmavimus ir 1987 bei 1988 m. Tarptautinis įvertinimas prasidėjo 1986 m., surengta daugiau nei 70 koncertų Permėje, Omske, Tomske, Maskvoje, Kolpaševe ir įvairiuose Lietuvos miestuose. 1986 m. „Concertino“ išvyko į Vokietiją ir svečio teisėmis pasirodė akordeonistų festivalyje-konkurse Vogtländische Musiktage („Fogtlando muzikos dienos“), surengtame Klingentalio mieste. Ansamblis buvo apdovanotas tarptautinio konkurso diplomu. Po kelionės į Klingentalį tarp „Concertino“ ir Vokietijos akordeonistų užsimezgė tvirti ryšiai, kuriuos kvintetas palaiko iki šiol. 1986 m. Vilniuje buvo surengtas pirmasis Vilniaus akordeono festivalis. „Concertino“ nariai buvo vieni iš jo organizatorių. Nuo to laiko akordeonų kvintetas yra nuolatinis šio festivalio dalyvis, o Ričardas Sviackevičius – organizacinės komisijos pirmininkas (iki 2008 m.). 9-ojo dešimtmečio pabaigoje akordeonistai plėtė savo koncertų geografiją – lankėsi ne tik Sovietų Sąjungos respublikose, bet ir Lenkijoje, Suomijoje, Bulgarijoje. Pirmą kartą tarptautinio akordeonistu konkurso laureatu „Concertino“ tapo 1990 m., iškovojęs Didįjį prizą (Grand Prix) tarptautiniame konkurse Città di Castelfidardo („Kastelfidardo miestas“) Italijoje, Kastelfidardo mieste, nuo senų laikų garsėjančiame aukšta akordeono kultūra. Šis laimėjimas atvėrė ansambliui naujas perspektyvas, skatino ir toliau tobulinti savo grojimą bei dalyvauti kitame tarptautiniame akordeonistų konkurse, kuris 1992 m. įvyko Austrijoje, Insbruko mieste. Čia „Concertino“ laimėjo pirmąją vietą bei buvo apdovanoti diplomu „Už ypatingą profesionalumą“. Per paskutiniuosius dvidešimt savo kūrybinės veiklos metų „Concertino“ kvintetas dalyvavo tokiuose svarbiuose muzikiniuose renginiuose kaip Santa-Häme Soi („Sata Hemės garsai“, Ikalinenas) akordeono festivaliuose Suomijoje, Didžiajame muzikų parade, Kristupo vasaros festivalyje, tarptautiniame festivalyje Jennesses musicales Lenkijoje ir kitur. „Concertino“ pastovi sudėtis įsitvirtino 1994 m. Dabar ansamblyje groja Ilma Plungaitė, pirmasis kvinteto akordeonas ir pagrindas nuo pat pirmųjų kūrybinio kelio metų, Regina Pancekauskienė, ansamblio nare tapusi 1986 m., Žana Gumenaja, pradėjusi groti kvintete 1992 m., Rasa Mikiškienė, grojanti „Concertino“ elektriniu bosiniu akordeonu nuo 1984-ųjų, bei Ričardas Sviackevičius. [10] [11] [12]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Danutė (g. 1950 m.); sūnūs – Raimondas (g. 1975 m.) ir Valdemaras (g. 1978 m.).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1987 m. - Lietuvos aukščiausiosios tarybos prezidiumo suteiktas nusipelniusio dėstytojo garbės vardas.
  • 2001 m. - Maskvos Gnesinų muzikos akademijos sidabrinis diskas už nuopelnus akordeono menui.
  • 2009 m. - Lietuvos Respublikos ministro pirmininko medalis.
  • 2010 m. - LR Švietimo ir mokslo ministerijos medalis.
  • 2012 m. - LR seimo apdovanojimas už Lietuvos vardo garsinimą.
  • 2019 m. - Lenkijos respublikos valstybinis auksinio kryžiaus apdovanojimas už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos kultūros puoselėjimą.
  • 2019 m. - Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos garbės medalis už nuopelnus vystant europinio lygmens Lietuvos akordeono kultūrą ir mokyklą , ilgametį pedagoginį darbą bei Lietuvos vardo garsinimą.

[13]

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[14]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]