Pereiti prie turinio

Spartakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spartakas (Denis Foyatier), 1830

Spartakas (gr. Σπάρτακος Spártakos; lot. Spartacus, 109 m. pr. m. e. – 71 m. pr. m. e.) – vergas-gladiatorius, vadovavęs Spartako sukilimui, didžiausiam vergų sukilimui Senovės Romos istorijoje. Paties Spartako biografija beveik nežinoma, istoriniuose šaltiniuose aprašytas tik jo vadovaujamas sukilimas. Šio sukilimo dėka Spartakas tapo kovos su priespauda simboliu.

Spartako kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelio šaltinių teigimu Spartakas buvo trakų kilmės. Kai kurie šaltiniai taip pat teigia, kad jis buvo sąjungininkų karys Romos armijoje ir vergu tapo po maišto ar dezertyravimo. Spartako gimimo data ir vieta nėra žinomos, taip pat nieko nežinoma apie jo vaikystę ir gyvenimą iki tampant gladiatoriumi. Kautis arenoje jis buvo apmokytas Lentulo Batiato gladiatorių mokykloje Kapujoje.

Spartako vergų sukilimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Spartako sukilimas

Spartako vergų sukilimas prasidėjo 73 m. pr. m. e., maždaug 70 Spartako vadovaujamų gladiatorių pabėgus iš Batiato gladiatorių mokyklos. Jų gretas papildė pabėgę vergai. Spartakas vieną po kitos sutriuškino pretorių Klaudijaus Glaberio ir Publijaus Varinijaus bei konsulų Gelijaus Publikolos ir Gnėjaus Kornelijaus Lentulo kariuomenes.

Spartako vadovaujama armija, kuri, kai kurių šaltinių teigimu siekė 120 000 žmonių, judėjo į šiaurę, matyt, Spartakas planavo palikti Apeninų pusiasalį, tačiau po to apsisuko ir pajudėjo atgal į pietus. Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti Spartako pasekėjų noras tęsti plėšikavimą.

Spartakas pasiekė Mesinos sąsiaurį, tikėdamasis su Kilikijos piratų pagalba pasiekti Siciliją, tačiau piratai nepasirodė, o Spartakas buvo apsuptas Marko Licinijaus Kraso vadovaujamos kariuomenės. Sukilėliams pavyko išsiveržti iš apsupties, tačiau jie patyrė didelių nuostolių. Lukanijoje Kraso armija vėl pasivijo Spartaką ir sutriuškino sukilėlius mūšyje, pats Spartakas Antikinių istorikų teigimų žuvo, nors jo kūnas nebuvo surastas ir tvirtai likimas nežinomas. 6 000 Kraso į nelaisvę paimtų sukilimo dalyvių buvo nukryžiuoti palei Apijaus kelią nuo Kapujos iki Romos.

Spartakas tapo simboliu ir įkvėpimo šaltiniu daugeliui revoliucionierių visose šalyse. Jį herojumi laikė Karlas Marksas, Če Gevara. Adamas Veishauptas, masonų organizacijos narys ir slaptosios organizacijos Bavarijos Iliuminati įkūrėjas naudojo slapyvardį Brolis Spartakas.

Mene ir populiariojoje kultūroje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]