Reda Griškaitė
| Reda Griškaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1961 m. birželio 14 d. Marijampolė |
| Veikla | istorikė |
| Alma mater | Vilniaus universitetas Vytauto Didžiojo universitetas |
Reda Griškaitė (g. 1961 m. birželio 14 d. Marijampolė) – Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1979 m. baigė Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija). 1979–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.[1] 1984–1987 m. dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, o 1987–1989 m. – Vilniaus universiteto Mokslo muziejuje. 1989 m. tapo Lietuvos istorijos instituto Mokslo ir technikos istorijos (vėliau – Kultūros istorijos, dabar – XIX amžiaus istorijos) mokslo darbuotoja, o 1996 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Pastangos publikuoti Lietuvos istorijos šaltinius XIX amžiaus viduryje“.
Vyras – politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Gediminas Vitkus, dukros – Evelina Agota ir Joana.
Moksliniai interesai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1984 m., kuomet apgynė diplominį darbą „Vilniaus universiteto tarybos veikla 1803–1832 metais“, svarbiausiu R. Griškaitės tyrimų objektu tapo XIX a. Lietuvos visuomenės, kultūros, mokslo ir švietimo problematika. Ypač svarbią vietą mokslininkės tyrimuose užima ir Lietuvos romantinė istoriografija, intelektinės Lietuvos bajorijos (dvarininkijos) veiklos tyrimai. Didelį dėmesį R. Griškaitė skiria iškilių, o dažnai ir itin kontroversiškų XIX amžiaus asmenybių, tokių kaip Teodoras Narbutas, Simonas Daukantas, Adomas Mickevičius, Jonas Čečiotas, Stanislovas Moravskis, Dominykas Cezarijus Chodzka, Mikalojus Malinovskis, Mykolas Balinskis, Eustachijus Tiškevičius, Konstantinas Tiškevičius, Vasilijus von Rotkirchas, Carlas von Schmithas, Ignacijus Domeika, Mikalojus Akelaitis, Ivanas Loboika, Rapolas Slizenis, Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, Aleksandra Volfgangaitė istorinio portreto rekonstrukcijai. Pastaruoju metu didelę vietą šios tyrėjos mokslinėje veikloje užėmė Lietuvos albumistikos tyrimai.[2]
Per šį laikotarpį istorikė išspausdino 4 mokslines studijas, kelias dešimtis mokslinių straipsnių, spaudai parengė daugiau nei dešimt šaltinių publikacijų. Nuo 1992 m. R. Griškaitė kuruoja daugiatomės Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ leidimą (šiuo metu išspausdinti penki šio veikalo tomai, spaudai įteiktas ir šeštasis). Taip pat istorikė paskelbė penkis istorinės ir memuarinės tematikos knygų vertimus iš lenkų kalbos, mokslo recenzijų, daug mokslo populiarinimo rašinių.
Ypatingą dėmesį mokslininkė skiria ir viešosioms paskaitoms, ypač – Lietuvos provincijoje, mokslo sklaidai per žiniasklaidos priemones. R. Griškaitė dalyvavo tokiose radijo ir televizijos laidose, kaip „Vizijos ir tikrovė“, „Laiko ženklai“. „Kultūros namai“, „Požiūris“, „Pėdos“, „Atodangos“, „Ryto allegro“, „Rusų gatvė“ („Русская улица“), „Ką man skaityti“, „Istorija gyvai“, „Įdomioji biblioteka“ ir kt. 2002 m. mokslininkė padėjo parengti dokumentinio filmo „Domeikos sindromas“ (LRT, 2002) scenarijų, buvo šio filmo konsultantė.
R. Griškaitė yra ir kelių parodų autorė. 2002 m. ji buvo viena iš tarptautinės parodos „Ignacijus Domeika (1802–1889) – dviejų pasaulių pilietis“ UNESCO būstinėje Paryžiuje organizatorių. 2004 m. mokslininkė padėjo surengti parodą „Lietuviško žodžio kelias istorijos kryžkelėse“, skirtą lietuviškosios spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui paminėti, kuri taip pat buvo atidaryta UNESCO būstinėje Paryžiuje.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]R. Griškaitė dirbo ir dirba Lietuvos ir užsienio (Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos) archyvuose bei bibliotekose. 2013 ir 2016 m. atliko mokslinę stažuotę Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto XIX–XX a. visuomenės kaitos tyrimų grupėje. Mokslininkė bendradarbiauja su Mokslo, Minties, Rašytojų sąjungos, Žaros, Eugrimo, Tyto alba, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos istorijos instituto leidyklomis.
Nuo 2006 m. R. Griškaitė yra žurnalo „Metai“, nuo 2007 m. – žurnalo „Archivum Lithuanicum“, nuo 2012 m. – žurnalo „Historiae Lituaniae fontes minores“ ir nuo 2013 m. – žurnalo „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“ redaktorių kolegijos narė. 2014–2016 m. – Lietuvos kultūros tarybos ekspertė. R. Griškaitė yra Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ bei Lietuvos mokslo tarybos ekspertė. 2011 m. gruodžio 1 d. patvirtinta UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ nare.
Nuo 2002 m. mokslininkė kartu su Birštono viešąja biblioteka organizuoja kasmetinius mediko ir rašytojo Stanislovo Moravskio skaitymus buvusiame Ustronės dvare (dabar Jundeliškės, Birštono savivaldybė).
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1999 m. už studiją Adomas Mickevičius – Teodoras Narbutas: trys sąlyčio taškai R. Griškaitei buvo paskirta Paryžiaus lenkų–lietuvių draugijos premija.
2010 m. mokslininkė nominuota „Lietuvos metų moteris 2010“ apdovanojimui kategorijoje „Metų nematomas darbas (už tylų triūsą dėl kitų)“.
2020 m. liepos 6 d. už Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros istorijos raidos puoselėjimą R. Griškaitė buvo apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.[3]
2020 m. gruodžio 4 d. už Griškaitės vykdomus mokslinius XIX a. tyrimus Lietuvos kitakalbės moterų literatūros istorijos ir Lietuvos dvarų istorijos temomis bei jų tarpdalykiškumą, tarptautiškumą, inovatyvumą, sklaidą visuomenėje ir aktyvią veiklą Lietuvos literatūros ir rašto kultūros tyrimų srityje, mokslininkei buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teikiama Martyno Mažvydo premija.[4]
2023 m. už Jono Frideriko Volfgango ir jo šeimos biografijos tyrimus apdovanota medaliu „Gloriae pharmaciae Lituaniae“.
2023 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai, Ignoto Domeikos paveldo tyrimus ir jo vardo garsinimą apdovanota Ignoto Domeikos atminimo medaliu. Mokslininkė taip pat yra ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos garbės narė.
2023 m. už originalų Adomo Mickevičiaus knygos parengimą, už akademinius ir kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos apdovanota Algio Kalėdos premija.
Svarbiausios publikacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Monografijos ir studijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Moteris ir istorija: Kamilės Narbutaitės patirtys, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2023.
- Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė (Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805–1861), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016.
- Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba Kelionė ir Knyga, Vilnius: Žara, 2009.
- Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos?, Vilnius: Eugrimas, 2005.
- „Mineralinis miestelis“, arba Kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje = „Минеральное местечко, или Hачало курортной культуры в Литве = „Mineralne miasteczko“, albo Początek kultury uzdrowiskowej na Litwie, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003.
Šaltinių publikacijos, leidinių sudarymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Adomas Mickevičius, Poezija, pirmas tomas = Poezye Adama Mickiewicza, tom pierwszy, parengė Reda Griškaitė, eiliuotus tekstus vertė Regina Koženiauskienė, iliustravo Stasys Eidrigevičius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022.
- Stanislovas Moravskis, Nuo Merkinės iki Kauno, t. 2: Broliai bajorai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016.
- Albumistikos etiudai. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos album amicorum katalogas, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“, 2016 [kartu su Rima Cicėniene]
- Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915). Mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015 [kartu su Žygintu Būčiu].
- Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014 [kartu su Žygintu Būčiu].
- Konstantinas Tiškevičius, Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu, antroji laida lietuvių kalba, Vilnius: Mintis, 2013 [iš lenkų kalbos vertė Irena Katilienė]
- Stanislovas Moravskis, Iš visur po truputį, t. 1: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 2009.
- Carl von Schmith, Necrolithuanica, Vilnius: Versus Aureus, 2006
- Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1–5, Vilnius: Mintis, 1994–2001.
- Simono Daukanto raštai: Laiškai Teodorui Narbutui: epistolinis dialogas, Vilnius: Mokslas, 1996.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Visuotinė Lietuvių kalbos enciklopedija. Papildymai: A–Ž, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, p. 130.
- ↑ https://www.istorija.lt/mokslo-skyriai/xix-amziaus-istorijos/reda-griskaite/112
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga“. 2020 m. liepos 3 d. dekretas Nr. 1K-332. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.
- ↑ https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/paskelbti-tradiciniu-kulturos-ministerijos-premiju-laureatai Archyvuota kopija 2020-12-07 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2014–05–07 R. Griškaitės pranešimas „Eustachijus Tiškevičius – beletristas. Naujai atrastas ir pažintas Eustachijus Tiškevičius“, perskaitytas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (keturių dalių įrašas): (1) https://www.youtube.com/watch?v=rN8-QkMRwe4&list=PLayVpDXABooMhr0Jfh1iUrIPwIKNFM5Wv&index=4; (2) https://www.youtube.com/watch?v=ApEmA2evCy0&list=PLayVpDXABooMhr0Jfh1iUrIPwIKNFM5Wv&index=3; (3) https://www.youtube.com/watch?v=p_QQT3RK9Tw&index=2&list=PLayVpDXABooMhr0Jfh1iUrIPwIKNFM5Wv; (4) https://www.youtube.com/watch?v=kC_AtnYuV48&list=PLayVpDXABooMhr0Jfh1iUrIPwIKNFM5Wv&index=1.
- 2016 m. Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ interviu su R. Griškaite: http://www.leidinys.lt/suvalkietis/leidiniai/2016-09-15-106.
- 2016 m. Ingos Berulienės ir Justino Lingio ciklo „Pamiršti vardai“ laida „Mykolas Balinskis – dvarininkas, parašęs žinomiausią Vilniaus miesto istoriją“. Laidoje dalyvauja ir R. Griškaitė: https://www.youtube.com/watch?v=U60xGp9vTy4.
- 2017–07–30 Stanislovo Moravskio skaitymų Jundeliškėse įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=rVgHosArSvM.
- 2017-1-16 R. Griškaitė dalyvauja I. Berulienės ir J. Lingio ciklo „Įdomioji biblioteka“ laidoje apie „Apie atminimo albumus“:https://www.youtube.com/watch?v=v4IkAlipPtY
- 2019-03-15 R. Griškaitė dalyvauja Tamaros Baraišauskaitės knygos „Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863-1914 metis“ pristatyme Vilniaus knygų mugėje (dviejų dalių įrašas): (1) https://www.youtube.com/watch?v=uSl4GbSE0Cc; (2) https://www.youtube.com/watch?v=Kb5jbsYq-P4.
- 2019-04-10 R. Griškaitė dayvauja diskusijoje „Istorikų ir kultūros istorikų suėjimas „Simono Daukanto istorija – Simonas Daukantas istorijai““, surengtoje Valdovų rūmuose: https://www.youtube.com/watch?v=3AN9ycDhFm4.