Rausvoji ūmėdė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Russula alutacea
Rausvoji ūmėdė (Russula alutacea)
Rausvoji ūmėdė (Russula alutacea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Ūmėdiečiai
(Wikispecies-logo.svg Russulales)
Šeima: Ūmėdiniai
(Wikispecies-logo.svg Russulaceae)
Gentis: Ūmėdė
(Wikispecies-logo.svg Russula)
Rūšis: Rausvoji ūmėdė
(Wikispecies-logo.svg Russula alutacea)
LogoIF.png Index Fungorum

Rausvoji ūmėdė (lot. Russula alutacea ) – ūmėdinių šeimai priklausantis valgomas grybas, turintis geras maistines savybes.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurėlė (7–13 cm skersmens) mėsinga, iš pradžių pusiau apvali, vėliau paplokščia, vidurys truputį įdubęs, violetinės spalvos. Luobelė lygi, drėgnu oru šiek tiek lipni. Kotas 4 – 8 cm ilgio, cilindriškas arba nežymiai smailėjantis, kietas ir mėsingas, baltas, prie pagrindo matyti rausvos dėmelės. Lakšteliai retoki, kotu truputį nuaugę žemyn. Trama balta, kompaktiška, švelnaus skonio ir skleidžia vaisių kvapą. Sporos baltos, 8–11×7–9 µм dydžio.

Sinonimai: Agaricus alutaceus, Russula esculenta var. alutacea, Russula xerampelina var. alutacea.

Spalvos kaita: kepurėlė būna violetinė, raudonojo vyno spalvos, purpuriškai raudona arba purpuriškai ruda. Lakšteliai gelsvi arba ochros geltonumo.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis grybas dažniausiai auga lapuočių miškuose, ypač po bukais, mėgsta kalkingą dirvožemį.

Sezonas: liepaspalis.

Panašios rūšys: labai panaši į alyvinę ūmėdę (Russula olivacea), kuri yra taip pat valgoma.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (101 psl.) ISBN 9955-573-65-1