Raudėnų šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia.
56°00′52″š. pl. 22°43′11″r. ilg. / 56.0145°š. pl. 22.7198°r. ilg.
Raudėnų šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia  | |
|---|---|
| |
| Bažnyčia 2009 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Šiaulių |
| Savivaldybė | Šiaulių rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Raudėnai |
| Adresas | Pakalniškio a. 5 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1881 m. |
| Aptarnauja | Eimutis Marcinkevičius (2025) |
| |
Raudėnų šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Raudėnų kaime, 10 km į pietryčius nuo Tryškių, 1 km į šiaurę nuo magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga . Bažnyčios statinių kompleksas (su šventoriaus tvora ir vartais, Kryžiaus kelio koplytėlėmis) įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1][2]
Kaimo skvere atnaujinta Raudėnų koplyčia, įamžinanti čia stovėjusios pirmosios koplyčios vietą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1550 m. pastatyta koplyčia. Dvaro valdytojas Baltramiejus Berdovskis 1611 m. pastatė medinę bažnyčią. 1739 m. atstatyta. 1805 m. bažnyčia turėjo 1,5 valako žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla.[3]
Kunigo Antano Stankevičiaus rūpesčiu 1881 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1882 m. iš senosios bažnyčios perkelti bažnytiniai reikmenys ir paveikslai.[4] Dabartinės bažnyčios statybos pradžia sietina su kunigu Martynu Balsevičiumi. Jam klebonaujant, buvo parengtas bažnyčios projektas, numatytos lėšos. 1880 m. liepos 14 d. M. Balsevičiui netikėtai mirus, jo darbus tęsė klebonas A. Stankevičius. 1881 m. liepos 31 d. pašventinti pamatai. Statybos truko iki tų pačių metų pabaigos. 1884 m. bažnyčios šventorius apjuostas mūrine tvora su vartais ir 14 Kryžiaus kelio koplytėlių. 1896 m. birželio 12 d. bažnyčią šv. Baltramiejaus vardu konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Baranauskas.[1]
1798–1799 m. Raudėnų bažnyčioje dirbo švietėjas Jurgis Pabrėža. 1916–1933 m., iki savo mirties Raudėnuose klebonavo kunigas, publicistas, rašytojas Kazimieras Pakalniškis – Dėdė Atanazas. Dėl savo kūrybos jis buvo gerbiamas už nuopelnus tautiniam ir katalikiškam judėjimui, 1927 m. pakeltas Telšių vyskupijos garbės kanauninku.[5]
2011 m. parengtas bažnyčios fasadų tvarkybos darbų projektas.[1] 2012–2014 m. bažnyčia buvo remontuojama.[6]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, vienanavė, su nežymiai atsikišusiu prienaviu, virš jo iškeltu aštuonkampiu bokštu. Turi penkiasienę apsidę, prie kurios simetriškai pristatyti vienaaukščiai zakristijų tūriai. Apsidės cokolyje įmūryta granitinė plokštė su bažnyčios pastatymo data „1881“.
Pastatyti 6 altoriai. Virš prienavio įrengtas vargonų choras. Vargonai pagaminti Martyno Masalskio vargonų dirbtuvėse 1906–1907 m.[1]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Po perdažymo, 2015 m. -
Vartai -
Altoriai -
Vargonai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Raudėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Raudėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia siauliurajonas.lt
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 357
- ↑ Raudėnų šv. Baltramiejaus bažnyčia parapijos.lt
- ↑ Raudėnai ir Dėdė Atanazas verti muziejaus skrastats.lt,2023-01-14
- ↑ Raudėnų šv. Baltramiejaus bažnyčia – iš praeities ateičiai siauliurvvg.lt
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Raudėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapija (Siauliuvyskupija.lt)
- Kleboną bažnyčios apstulbino radiniais skrastas.lt, 2014-03-14