Raseinių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Raseinių herbas – vienas iš Raseinių miesto ir Raseinių rajono savivaldybės heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo skydo sidabriniame lauke šokanti auksinė juodomis dėmelėmis lūšis sidabriniais nagais ir dantimis bei raudonu liežuviu, užpakalinėmis kojomis besiremianti į žalią papėdę.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raseinių herbo simbolio kilmė siejama su nuo senų laikų garsėjusiais dideliais šio krašto miškais ir medžioklėmis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1792 m. kovo 20 d. lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Raseiniams suteikė Magdeburgo teises ir herbą[1]. 17911792 m. Lietuvos Metrikoje dailininko Tadeušo Dmachovskio nupieštame apskritimo formos herbe vaizduojama į dešinę pusę šuoliuojanti lūšis, auksinė, juodais taškučiais mėlyname dugne, žaliame kilime. Valdovo privilegijoje rašoma: „(…) o kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikalų išrašus ir oficialius raštus, patirtų tikrą garbę, suteikiame jam lūšies herbą, tai yra matyti pavaizduota: šį herbą leidžiame tam miestui naudoti antspauduose ir visokiuose ženkluose“.

Vilniaus generalgubernatorius F. Mirkovičius 1842 m. gavo pirmuosius eskizus, kur Raseinių herbe siūlyta pavaizduoti vieną šalia kito tris javų pėdus. Tačiau jis, perbraukęs pieštuku eskizą, nurodė vaizduoti „du gausybės ragus“. XIX a. II pusėje Raseinių apskrities skydo formos herbas susidėjo iš dviejų pagrindinių dalių: viršutiniame jo lauke, norint parodyti apskrities priklausomybę, buvo vaizduojamas Kauno gubernijos herbas, o apatiniame – Raseinių apskrities herbas (du gausybės ragai žaliame fone).

1857 m. prie Heroldijos departamento buvo įsteigtas specialus Herbų skyrius, o jo valdytoju paskirtas energingas ir heraldikos dalykus išmanantis žmogus – baronas Bernardas Kohne. Jis 1861 m. parengė visų Lietuvos apskričių herbų naujus projektus: gubernijų herbus iškėlė į skydo viršutinį laisvąjį kampą, be to daugeliui herbų pasiūlė visai naujas figūras, nes senosios, anot jo, buvo neheraldiškos. Raseinių herbe – žalias laukas auksiniu dvišakiu buvo padalintas į tris dalis ir į kiekvieną įdėta po auksinį obuolį. Visi apskričių herbai virš skydo kaip apskrities simbolį privalėjo turėti sidabrinę trijų bokštų mūro karūną. B. Kohne projektas nebuvo įgyvendintas, nors ir buvo padarytas daug profesionaliau bei įdomiau nei ankstesnieji.

XX a. pradžioje Lietuvoje prikeldamas iš užmaršties heraldikos palikimą, itin daug nuveikė iš Raseinių krašto kilęs dailininkas, archeologas ir muziejininkas Tadas Daugirdas (1852–1919). Po to, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuva buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, išleisti 24 nespalvoti atvirukai su svarbiausių Lietuvos miestų herbais.

Dabartinio herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbas patvirtintas 2002 m. balandžio 12 d. LR Prezidento dekretu Nr. 1743.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]