Rapolas Okulič-Kazarinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rapolas Okulič-Kazarinas
Rapolas Okulič-Kazarinas.jpg
Rapolas Okulič-Kazarinas
Gimė: 1857 m. spalio 24 d.
Mogiliovo gubernija, Rusijos vėliava Rusijos imp.
Mirė: 1919 m. balandžio 27 d. (61 metai)
Kaunas, Lietuvos vėliava Lietuva
Tėvas: Jozef Michal Bazyli Okulicz-Kozaryn
Sutuoktinis(-ė): Konstancija Išoraitė
Vaikai:

Anatolijus
Eugenijus
Česlava
Vladimiras

Organizacijos: Karo aviacijos mokykla
Pareigos: viršininkas

Rapolas Okulič-Kazarinas (Okulič-Kozarinas) (g. 1857 m. spalio 24 d. Mogiliovo gubernijoje (dab. Baltarusijoje) – 1919 m. balandžio 27 d. Kaune) – generolas majoras, Lietuvos kariuomenės savanoris, vienas iš Lietuvos karo aviacijos pradininkų. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Okulič-Kazarinas karinę tarnybą pradėjo 1873 m. Rusijos kariuomenės 28 pėstininkų divizijos (28 пехотная дивизия) trečiajame pėstininkų pulke. Netrukus dvejiems metams buvo pasiųstas mokytis į Rygos pėstininkų junkerių mokyklą. Ją baigęs 1875 m. grįžo į savo pulką. 1878 m. tarnyboje buvo pakeltas į poručikus, paskirtas kuopos vadu. 1888 m. pakeltas į štabskapitonus.

1902 m. mokėsi karininkų šaulių mokykloje, jam buvo suteiktas papulkininkio laipsnis. 1903-1904 m. buvo pulko teismo pirmininkas. 1904 m. tarnavo 159 Gurijos pėstininkų pulke (Гурийский 159-й пехотный полк) 3–iojo bataliono vadu. 1905 m. paskirtas pulko vadu ir su pulku išsiųstas į Mandžiūriją. 1906 m. perkeltas į 3 Dono pėstininkų pulką, paskirtas 4–ojo bataliono vadu. 1911 m. pakeltas į pulkininkus. 1912 m. pakeltas į generolus majorus ir paleistas į atsargą.

Veikla Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. kovo 29 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Kaip karininkas paskirtas bombų sandėlio prižiūrėtoju. Nuo 1919 m. balandžio 5 d. ėjo Aviacijos mokyklos viršininko pareigas.

Lietuvoje R. Okulič-Kazarinas po mirties buvo apdovanotas Savanorių (1930) ir Lietuvos nepriklausomybės (1931) medaliais.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953”, Vilnius: Lietuvos nac. muziejus, 2001. ISBN 9955-415-11-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]