Raganos sostas (akmuo)

Koordinatės: 55°41′01″š. pl. 26°24′59″r. ilg. / 55.68370°š. pl. 26.41625°r. ilg. / 55.68370; 26.41625
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raganos sostas (akmuo)

Lapeliškių akmuo
Raganos sostas (akmuo)
Raganos sostas (akmuo)
Koordinatės
55°41′01″š. pl. 26°24′59″r. ilg. / 55.68370°š. pl. 26.41625°r. ilg. / 55.68370; 26.41625
Vieta Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Turmanto seniūnija
Registro Nr. 5716

Akmuo „Raganos sostas“ arba Lapeliškių akmuomitologinis akmuo, yra Zarasų rajone, 3 km į pietvakarius nuo Turmanto, 170 m į pietryčius nuo kelio  5303  LupenkaTurmantasTilžė  (ties autobusų stotele), 30 m į vakarus nuo Lapeliškių kaimo senųjų kapinių. Tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Akmuo yra nupjauto kūgio formos. Jo aukštis – 2,20 m, ilgis – 3,08 m, plotis – 2,17 m, perimetras – 8,18 m. Akmens viršutinėje dalyje yra 1,07 x 0,70 m dydžio ir 0,30–0,40 aukščio įduba, vadinama raganos sostu.

1972 metais akmenį tyrinėjo Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, 1975 ir 1985 metais – Mokslinės metodinės tarybos archeologai. 1994 metais pakoreguotos akmens teritorijos ir apsaugos zonos plotas – 143,2 m². 2000 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 5716).[1]

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmens pavadinimas Raganos sostas padavime aiškinamas taip, kad senų senovėje, dar tada, kai žemėje viešpatavo raganos, jos sėdėdavo ant jo ir gražiai dainuodavo – ypač pravažiuojant jaunuoliams. Pastarieji sužavėti jų dainomis prisiartindavo prie akmens, o raganos tuomet čiupdavo jaunuolį ir jį myluodavo tol, kol nelaimėlis mirdavo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-09-17.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]