Rabinal Ači
| Rabinal Achí šokio dramos tradicija | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| |
| Teatro kaukės | |
| Vieta | Gvatemala |
| Regionas** | LAC |
| Įrašas | 2008 |
| Nuorodos | |
|
Nuoroda |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Rabinal Ači (Rabinal Achí) – majų tautos ačių rengiamas kasmetinis vaidinimas Gvatemalos mieste Rabinalyje. Patys indėnai šį vaidinimą vadina Xajooj Tun („būgno šokis“). Tai ikikolumbinių laikų dramos kūrinys, susiformavęs XV a. Tautos susikūrimo mitas, istoriniai įvykiai atvaizduojami kaukėtų artistų šokiu, dainomis, vaidinimais. Muzika atliekama būgnu, vadinamu tun, ir dviem trimitais. Būgnininkas paprastai yra atsakingas už visą muzikinę programą.
Rabinal Ači drama pirmą kartą išversta (į prancūzų kalbą) prancūzų etnologo Charles-Étienne Brasseur de Bourbourg 1856 m. Jis užrašė iš Bartolo Sis.
Pagrindinis dramos siužetas – konfliktas tarp Rabinalio (ačių) valdovo ir kičių valdovo. Kiti veikėjai yra Rabinalebo karalius Job’Toj, jo tarnas Achij Mun, vyriškų ir moteriškų bruožų turintis veikėjas Ixoq Mun, žaliaplunksnė motina Uchuch Q’uq’, trylika erelių ir trylika jaguarų vaizduoja Kajyub’ tvirtovės karius. Kičių valdovas yra sučiumpamas ir teisiamas už tai, jog siekė pagrobti Rabinalebo vaikus. Kičių valdovas su savo kariais sugriovė 4 Rabinalebo kaimus ir privertė jų gyventojus mokėti duoklę. Po ilgo mūšio kičių valdovas sučiumpamas ir atvesdinamas į Job’Toj rūmus teismui.
Rabinal Ači vadinimas vyksta sausio 25 dieną. Už jo rengimą atsakingos bendruomenių brolijos. Renginys suvokiamas ne kaip pramoginis, bet kaip mitologinis persikūnijimas į protėvius.
Rabinal Ači 2008 m. įtrauktas į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||
