Rūdinis Altajus
Rūdinis Altajus (rus. Рудный Алтай, kaz. Кенді Алтай) – pietvakarinė Altajaus kalnų dalis, kurioje yra didelės polimetalų rūdų sankaupos. Tęsiasi apie 400 km per Kazachstano (Rytų Kazachstano sritis) ir Rusijos teritorijas, daugiausia tarp Irtyšiaus ir Čaryšo upių. Į Rūdinį Altajų įeina Ubos, Kolyvanio, Kalbos kalnagūbriai, Tigireko, Ivanovo, Ulbio, Cholzuno kalnagūbrių pašlaitės. Būdingas vidutikalnių reljefas (aukštis iki 2776 m), vakaruose – žemakalniai.
Yra dvi rūdų juostos: vario-švino-cinko rūdų (Orlovo, Usos, Beriozovo ir kt. telkiniai) ir švino-cinko rūdų (Rubcovsko, Stepnojaus, Leninogorsko, Zyrianovsko ir kt.).[1] Kasamas piritas, sfaleritas, galenitas, chalkopiritas, yra sidabro, aukso, telūridų telkinių. Randamas kvarcas, chloritas, sericitas, baritas, karbonatai.
Rūdinio Altajaus sąvoką įvedė geologas Vladimiras Kotulskis.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 361
- ↑ В. Трунов: «Горный промысел на Алтае». – Рудный Алтай, № 152, 31 июля 1970 г.