Kalbos kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kalbos kalnagūbris[1] (kaz. Қалба жотасы, rus. Калбинский хребет) – kalnagūbris Kazachstano rytuose, Rytų Kazachstano srityje, Rūdiniame Altajuje (masyvo pietuose), kairiajame Irtyšiaus krante. Ilgis ~400 km, aukštis iki 1606 m.

Sudarytas iš skalūnų, smiltainio, intruzinių uolienų. Slūgso aukso, polimetalų rūdų telkiniai. Būdingi žemi, smarkiai sudūlėję kalnai, vakaruose pereinantys į kalvynus. Šlaituose veši stepės, virš 1200 m ribos – pušynų ir beržynų–drebulynų retmiškiai; aukščiau – subalpinės pievos.[2]

Pavadinimas mongoliškos kilmės (iš žodžio mong. холбоо 'grandinė, saitas, raištis; sąjunga').[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžiai. Azija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Kalbõs kalnãgūbris.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186
  3. Конкашпаев Г. К. Некоторые сведения о пребывании ойратов на территории Казахстана : сб.. – Элиста: Калмыцкий научно-исследовательский институт истории, филологии и экономики при Совете министров Калмыцкой АССР, 1984.