Pereiti prie turinio

Rėkučių pilkapynas

Koordinatės: 55°17′13″ š. pl. 26°5′34″ r. ilg. / 55.28694°š. pl. 26.09278°r. ilg. / 55.28694; 26.09278
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rėkučių pilkapynas
[[Image:|270pxpx]]
Rėkučių pilkapynas
Rėkučių pilkapynas
Koordinatės
55°17′13″ š. pl. 26°5′34″ r. ilg. / 55.28694°š. pl. 26.09278°r. ilg. / 55.28694; 26.09278
Vieta Švenčionių rajonas
Seniūnija Švenčionių seniūnija
Naudotas IVXII a.
Tirtas 1907, 1993, 1995 m. m.
Registro Nr. A1108P / AR1759 / 16415 [1]
A1109P / AR1159 / 3436 [2]
A1110P / AR1760 / 16416 [3]
A1524 / AR1522 / 13008 [4]

Rėkučių pilkapynas – pilkapynų grupė rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, į pietryčius nuo Ignalinos, tarp Rėkučių ir Paversmio kaimų, į vakarus nuo Vajuonio ežero.

Pilkapiai išsidėstę Pipiriškės miške, ~1,5 km ilgio ir 200–300 m ilgio rėžyje (šiaurės–pietų kryptimi), rytinėje geležinkelio ruožo Vilnius–Turmantas pusėje. Iš viso yra ~100 pilkapių.

Pilkapiai apjuosti pailgomis duobėmis, grioviais. Sampilai paplokščio pusrutulio pavidalo, 1,2–1,5 m aukščio, 12–15 m skersmens. Šiaurinėje dalyje yra 5 didesni pilkapiai kurių aukštis 2 m, skersmuo 20–22 m, aplink iškastas 2,5 m aukščio pylimas.

1907 m. Rėkučių pilkapyną tyrė Vladimiras Kaširskis. Jis 1 pilkapyje aptiko 3 degintinius kapus su VI–VII a. įkapėmis (jos saugomos Peterburgo Ermitaže).[5]

Rastas geležinis pentinis siauraašmenis ornamentuotas kirvis, įmoviniai ietigaliai, peiliukai, diržo sagtys, trinariai geležiniai žąslai.

Šalimais yra Rėkučių senovės gyvenvietė, Rėkučių senovės gynybinis įtvirtinimas.

  1. „Objekto Nr. 16415 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. „Objekto Nr. 3436 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. „Objekto Nr. 16416 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. „Objekto Nr. 13008 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. Rėkučių pilkapynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 528