Pūdža

Minakšės šventykloje Pietų Indijoje atliekama pūdža

Pūdža (skr. पूजा = IAST: Pūjā) – dievybės arba guru pagerbimo ritualas hinduizme ir budizme. Pūdžos metu aukojamas maistas (prasada), ugnis, vanduo, smilkalai, žiedai, o priimančią dievybę apeigoje atstovauja jos atvaizdas – mūrtis.

Pūdža pirmą kartą paminėta Grihjasūtrose. Skiriama privati (atmartha) pūdža, atliekama namų ar asmeninėje šventykloje dėl savęs arba artimųjų šeimos ar asmeninėms dievybėms, ir vieša (parartha) pūdža, kurią dvasininkai (pūdžariai, arčakai) aukoja šventyklose. Pūdžą (ypač viešąją) sudaro ilgas ceremonialas, kuriuo dievybė pakviečiama:

• dievybės kvietimas pasisvečiuoti (avahana),
• siūlymas atsisėsti (āsana),
• pasveikinimas (svāgata),
• vandens siūlymas kojoms numazgoti (pādya),
• vandens siūlymas veidui nusiprausti (arghya),
• vandens siūlymas šlakstymui (ācamana),
• siūlymas išgerti lydyto sviesto ar vandens su medumi (madhuparka),
• vandens siūlymas nusiprausti (snana, abhiṣeka),
• rengimas drabužiais ir dabinimas papuošalais (vastra),
• ištrynimas kvapiomis substancijomis ir iškvepinimas (anulepana, gandha),
• gėlių siūlymas ir puošimas žiedų vainikais (puṣpa),
• apsmilkymas (dhūpa),
• mojavimas uždegta aliejine lempele (dīpa, āratī),
• maisto siūlymas (naivedya, prasāda),
• garbinamasis nusilenkimas (namaskāra, prāṇama),
• dievybės išlydėjimas (visarjana, udvasana).

Pūdžos metu kalbamos mantros, daromos mudros, atliekama pranajama.

Pūdžomis taip pat vadinamos didžiosios šventės – Durgapūdža, Lingapūdža, Mahalakšmipūdža.

Budizme

Budizme per pūdžą pagerbiamos budos, bodhisatvos, relikvijos, šventvietės, religiniai tekstai. Sudaro šios dalys: šlovinimas (vandana), garbinimas (pūdža), nusižengimų išpažinimas (papadešana), džiaugimasis kitų gerais darbais (anumodana), meldimas budų mokyti (adhješana), meldimas budų likti pasaulyje (jačana), atliktos pūdžos nuopelnų pašventimas kitiems (parinamana).

Džainizme

Džainizme per pūdžą aukojamas maistas. Švetambarų šventyklose pūdžos atliekamos tyrthankarams patarnaujančioms būtybėms (šasanadevatoms ir šasanadevėms), kurios gali patenkinti tikinčiųjų norus, nes patys tyrthankarai, kaip tikima, į maldas atsiliepti nebegali.