Puslaidininkis diodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Įvairūs diodai

Puslaidininkis diodas – puslaidininkis prietaisas, turintis vieną elektroninę skylinę sandūrą, kuriame panaudotos pn sandūros savybės. Diodas paprastai turi du kontaktus, nebent viename korpuse jų būtų pagaminta keletas. Dažniausiai pritaikoma jų savybė praleisti elektros srovę tik viena kryptimi (atbulinis laidumas labai mažas), tačiau esama ir įvairesnių naudojimo būdų.

Voltamperinė charakteristika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laidumas tiesiogine kryptimi[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs teiginys jog diodas tiesiog visada praleidžia srovę viena kryptimi yra labai supaprastintas. Prijungus nedidelę įtampą diodas srovės beveik nepraleidžia ir tiesiogine kryptimi. Stipresnė srovė ima tekėti tik įtampai pasiekus diodo atidarymo ribą. Silicio diodams ši riba yra apie 0,3..0,5 volto, germanio diodams – maždaug 0,2 volto, Šotkio diodams – 0,2..0,3 V o kai kuriems šviesos diodams net apie pusantro volto.

Šios diodo voltamperinės charakteristikos dalies kreivė iš tiesų yra logaritminė, tačiau jos posūkis toks aštrus jog galima kalbėti apie anksčiau minėtą atidarymo įtampą. Iš tiesų kreivę aprašo vadinamoji Shockley lygtis:

,

čia I – diodo srovė, IS – diodui specifinis įsotinimo koeficientas, q – elektrono krūvis, k – Bolcmano konstanta, T – absoliutinė temperatūra (°K), ir VD – ant diodo krintanti įtampa. Nario kT/q (išreiškiamo voltais) reikšmė kambario temperatūroje lygi apie 26 mV. n (kartais praleidžiamas) yra emisijos koeficientas, priklausomai nuo naudotų medžiagų ir diodo konstrukcijos svyruojantis nuo 1 iki 2.

Praktikoje dažnai naudojama paprastesnė lygtis. Pakeičiant

ir , diodo srovė randama pagal formulę:

kur (kambario temperatūroje).

Panaudojus operacinį stiprintuvą, galima surinkti diodo analogą, kurio atsidarymo įtampa yra labai maža (diodo atsidarymo įtampa, padalyta iš stiprintuvo stiprinimo koeficiento – praktiškai lygi nuliui). Ši schema vadinama superdiodu.

Laidumas atbuline kryptimi[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esant nedidelei įtampai, laidumas atbuline kryptimi labai mažas (nors ir nelygus nuliui). Pasiekus vadinamąją pramušimo įtampa, laidumas staiga padidėja (vienpusis laidumas išnyksta). Yra keletas šio reiškinio priežasčių. Vienais atvejais (daugiausia taip dirbti neskirtiems diodams) šis reiškinys yra negrįžtamas, kitais (stabilitronams) – grįžtamas.

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklausomai nuo sandūros sudarymo būdo yra dviejų tipų diodai: plokštiniai ir taškiniai.

Plokštiniai diodai gaminami pagal lydytinę arba difuzinę technologiją. Difuzinių ir lydytinių lygintuvinių diodų konstrukcijos yra analogiškos. Difuzinių diodų sandūra aukštoje temperatūroje difunduojant priemaišoms į silicį ar germanį.

Taškiniuose dioduose pn sandūra yra sudaroma elektriniu būdu įlydant metalinį smaigalį į n puslaidininkį. Leidžiant trumpą srovės impulsą tiesiogine kryptimi, esantis prie smaigalio plonas puslaidininkio sluoksnis įgyja skylinį laidumą. Taškiniuose dioduode pn sandūros plotas yra labai mažas (10-3 … 10-4 mm²), todėl ir jos talpa labai maža. Taškiniai diodai dėl mažos talpos naudojami esant aukštiems dažniams.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eil. Nr. Diodo tipas Žymuo Sandūros savybės panaudojimas
1 Lygintuviniai, impulsiniai, universalūs Paprastai tariama jog jie tiesiog praleidžia srovę tik viena (ženkle – trikampio viršūnės rodoma) kryptimi. Jie naudojami srovės lygintuvuose, loginiuose elementuose ir kitose srityse. Šiuose dioduose taikomos pn sandūros vienpusio laidumo ypatybės.
2 Stabilitronas Kintant diodu tekančiai srovei, palaiko pastovią jam tenkančią įtampą. Šie diodai jungiami „atvirkščia“ (srovė teka iš katodo į anodą) kryptimi.
3 Varikapas Šis tipas dirba kaip įtampa valdomas kondensatorius ir dažnai naudojamas automatiniam programų derinimui televizoriuose ir radijo imtuvuose. Uždaryta pn sandūra pasižymi nemaža talpa, kuri priklauso nuo diodui tenkančios įtampos. Varikapo talpa gali būti maždaug nuo 3 iki 300 pF ir kintant valdymo įtampai keičiasi apie dešimt kartų. Valdymo įtampa gali siekti iki 30 V.
4 Tunelinis diodas Šio diodo voltamperinėje charakteristikoje yra neigiamos diferencialinės varžos sritis. Tos srities ribose, mažinant diodui tenkančią įtampą, juo tekanti srovė stiprėja. Tuneliniai diodai tinka signalui sustiprinti. Įdomu, jog panašią charakteristiką turi gyvųjų ląstelių joniniai kanalai.
5 Inversinis diodas Padidintos koncentracijos puslaidininkių sandūros savybių panaudojimas.
6 Šotkio diodas Šie diodai pasižymi labai mažu įtampos kritimu, srovei per juos tekant tiesiogine kryptimi. Tai svarbu loginiuose elementuose,impulsiniuose maitinimo keitikliuose.
7 Magnetinis diodas Magnetinių reiškinių panaudojimas puslaidininkio tūryje
8 Fotodiodas Veikia kaip šviesos daviklis (apšvietus padidėja laidumas atbuline kryptimi). Paprasti diodai kartais irgi naudojami kaip fotodiodai, jei jų korpusas pagamintas iš šviesai laidžios medžiagos. Skirtingai nuo fotorezistoriaus, fotodiodas į šviesą reaguoja labai greitai. Pavyzdžiui, elektrinėje gitaroje jų greičio pakanka registruoti stygos virpesiams.
9 Šviesos diodas Srovei tekant tiesiogine kryptimi, šie diodai šviečia. Dėl didelio greitaeigiškumo tinka ir duomenims perduoti.