Bolcmano konstanta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bolcmano konstanta (k arba kB) – fizikinė konstanta, susiejanti temperatūrą ir energiją, kurios reikšmė yra 1,380649×10−23 J⋅K−1.[1]

Ji pavadinta vardu žymaus austrų fiziko Liudvigo Bolcmano, įnešusio žymų indėlį į statistinę mechaniką.

k vertės Matavimo vienetai Komentaras
1.380 6504(24)×10−23 J/K SI, 2002 CODATA
8.617 343(15)×10−5 eV/K

Makroskopinės ir mikroskopinės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bolcmano konstanta sieja makroskopines ir mikroskopines medžiagos charakteristikas. Makroskopiškai idealiųjų dujų dėsnis teigia, kad idealiųjų dujų slėgio ir tūrio sandauga yra proporcinga medžiagos kiekio ir absoliučiosios temperatūros sandaugai.

,

kur

(=8,314 472  J·K−1·mol−1) yra vadinamoji dujų konstanta (arba universalioji dujų konstanta).

Įvedus pažymėjimą medžiagos kiekiui n=N/NA, kur NA=6,0221367×1023 mol−1 yra Avogadro konstanta, pereinama prie mikroskopinių – molekulių/atomų charakteristikų:

.

Čia N yra molekulių skaičius dujose, o k – Bolcmano konstanta ir .

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Newell, David B.; Tiesinga, Eite (2019). The International System of Units (SI). NIST Special Publication 330. Gaithersburg, Maryland: National Institute of Standards and Technology. doi:10.6028/nist.sp.330-2019. S2CID 242934226.