Šotkio diodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Sutartinis ženklas

Šotkio diodas – diodas, kuriame naudojama ne dviejų puslaidininkių (pn), o puslaidininkio ir metalo sandūra (Šotkio barjeras). Šiuos diodus pasiūlė vokiečių fizikas Valteris Šotkis.

Privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie diodai pasižymi labai mažu įtampos kritimu, srovei per juos tekant tiesiogine kryptimi. Per paprastą diodą darbinės srovės reikšmės gali tekėti, jei diodui tenkanti įtampa ne mažesnė kaip maždaug 0,4–0,6 V. Šotkio diodui pakanka apie pusės šios reikšmės. Šotkio diodai taip pasižymi didesniu veikimo greičiu (iki 5 GHz). Abi šios savybės ypač svarbios loginiuose elementuose. Šotkio diodai taip pat naudojami aukšto dažnio (1 Mhz ir daugiau) kintamajai srovei lyginti. Dėl žemo tiesioginės srovės įtampos kritimo jie naudojami ir su saulės baterija sujungtam akumuliatoriui nuo iškrovimo tamsoje apsaugoti (tamsoje baterija praleidžia srovę, iškraudama akumuliatorių).

Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šotkio diodams būdinga neaukšta atgalinė pramušimo įtampa ir, palyginus su įprastais diodais, gana didelė atgalinė srovė.