Pusiaukampinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geometrijoje pusiaukampinė - tiesė, dalijanti kampą pusiau.[1] Dažniausiai yra išskiriami šie pusiaukampinių tipai: kampo pusiaukampine ir trikampio pusiaukampinė.

Kampo pusiaukampinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kampo pusiaukampinės nubrėžimas naudojant liniuotę ir skriestuvą.

Kampo pusiaukampine vadinamas spindulys, išeinantis iš kampo viršūnės ir dalijantis jį į du lygius kampus.

Norint padalyti kampą skriestuvu ir liniuote, nubrėžiamas apskritimas, kurio centras yra kampo viršūnėje. Kampo kraštuose gaunami 2 nauji taškai. Kiekvieną iš šių taškų naudojant kaip centrą, nubrėžiami kiti du tokio pat dydžio apskritimai. Šių apskritimų sankirtoje nubrėžiama tiesė, kuri ir yra kampo pusiaukampinė.

Trikampio pusiaukampinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trikampio centras yra pusiaukampinių susikirtimo taške

Trikampio pusiaukampine vadinama trikampio kampo pusiaukampinės atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su prieš ją esančios kraštinės tašku.[2]

Trikampis turi tris pusiaukampines. Visos trikampio pusiaukampinės susikerta viename taške, kuris yra įbrėžtinio apskritimo centras.[3]

Trikampio pusiaukampinė dalija priešingą kraštinę į dvi, kitoms trikampio kraštinėms, proporcingas dalis:[2] , kur m ir n - trikampio kraštinės a atkarpos ir b, c - kitos 2 kraštinės. Pusiaukampinės ilgį apskaičiuoti galima pagal formulę:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pusiaukampinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-08).
  2. 2,0 2,1 Birutė Gražulevičienė. Mokyklinės matematikos žinynas. – Vilnius: Leidybos centras, 1997. – 77 p. ISBN 9986-03-264-4
  3. Hoffmann, Manfred (2007). Didysis matematikos žinynas formulės, taisyklės, teoremos, uždaviniai ir jų sprendimai. Kaunas. p. 195. ISBN 5-430-04814-3. OCLC 1185091387.