Atkarpa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Istorinis paveikslas – brėžiama atkarpa (1699 m.)

Atkarpa – tiesės dalis, kurią sudaro du nesutampantys tos tiesės taškai (vadinami atkarpos galais) ir visi tarp jų esantys taškai (vadinami atkarpos vidaus taškais). Atkarpos pavyzdžiai – trikampio ar kvadrato kraštinės.

Atstumas tarp tų taškų vadinamas atkarpos ilgiu.[1]

Atkarpų savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkarpa
  • Atkarpa gali būti išreikšta teigiamu skaičiumi, t. y. turi ilgį.
  • Lygios atkarpos yra vienodo ilgio.
  • Atkarpa, jungianti du taškus, yra visada trumpesnė už kitas lenktas arba laužytas kreives, jungiančias tuos du taškus.

Atkarpos vidurio taškas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkarpos vidurio taškas - vidinis atkarpos taškas, kuris yra nutolęs vienodu atstumu nuo atkarpos galinių taškų. Atkarpos vidurio taškas sutampa su atkarpos svorio centru.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • VAŠKAS, Petras. Netradicinė geometrija. Kaunas: Šviesa, 2000, 29 p. ISBN 5-430-02624-7.