Pereiti prie turinio

Stablaukis (Prioziornojė)

Koordinatės: 54°46′59″š. pl. 22°01′59″r. ilg. / 54.783°š. pl. 22.033°r. ilg. / 54.783; 22.033 (Stablaukis (Prioziornojė))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Prioziornojė (Stablaukis))
Stablaukis
rus. Приозерное
vok. Stablacken
Stablaukis
Stablaukis
54°46′59″š. pl. 22°01′59″r. ilg. / 54.783°š. pl. 22.033°r. ilg. / 54.783; 22.033 (Stablaukis (Prioziornojė))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Černiachovsko rajonas
Pašto kodas 238172
Tel. kodas (+7) 40141

Prioziornojė (liet. Stablaukis, vok. Stablacken, 19451946 m. rus. Штаблйакен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Приозерное) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Černiachovsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Kalužskojės kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities kaimas.[4] 19472008 m. Zagorskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Įsruties apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Zagorskojės apylinkė
Černiachovsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Kalužskojės kaimo gyvenvietė
Černiachovsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m.[6] 1939 m.
217 202 200
  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Stablaukis GenWiki
  5. Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  6. Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.