Pranciškus Vasiliauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2015 m. birželio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pranciškus Vasiliauskas (slapyvardžiai Meškuitis, P. D., X. X., Varniškis, Pr. V., Betygalietis; 1871 m. vasario 22 d., Gibaičiai, Šiaulių rajonas – 1955 m. kovo 15 d., Čikaga, JAV) – kunigas, publicistas, memuaristas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, 1893 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Dotnuvoje, Kražiuose, Balninkuose[paaiškinti], Varniuose. 19101913 m. gyveno Glazge (Škotija). Grįžęs į Lietuvą, klebonavo Mažeikiuose, Viekšniuose, Josvainiuose[paaiškinti]. 1937 m. išvyko į JAV. Kunigavo Niutone, nuo 1947 m. gyveno Čikagoje. Periodikoje paskelbė publicistikos straipsnių. Bendradarbiavo: „Amerikoje“, „Darbininke“, „Drauge“, „Lietuvių laikraštyje“, „Lietuvos ūkininke“, „Vienybėje“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“ ir kitoje periodinėje spaudoje.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Kaip Elziutė praleido šv. Jono dieną“ (1908 m.)
  • „Susipraskim“ (1908 m.)
  • „Jauno kunigo sielvartai“ (1931 m.)
  • „Mano sielos atgarsiai“ (1943 m.)
  • „Tėvynės ilgesyje“ (1947 m.)
  • „Kunigas Mykolas“ (1949 m.)