Pranciškus Vasiliauskas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pranciškus Vasiliauskas (slapyvardžiai Meškuitis, P. D., X. X., Varniškis, Pr. V., Betygalietis; 1871 m. vasario 22 d., Gibaičiai, Šiaulių rajonas – 1955 m. kovo 15 d., Čikaga, JAV) – kunigas, publicistas, memuaristas.

Biografija

Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, 1893 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Dotnuvoje, Kražiuose, Balninkuose^{[paaiškinti]}, Varniuose. 1910–1913 m. gyveno Glazge (Škotija). Grįžęs į Lietuvą, klebonavo Mažeikiuose, Viekšniuose, Josvainiuose^{[paaiškinti]}. 1937 m. išvyko į JAV. Kunigavo Niutone, nuo 1947 m. gyveno Čikagoje. Periodikoje paskelbė publicistikos straipsnių. Bendradarbiavo: „Amerikoje“, „Darbininke“, „Drauge“, „Lietuvių laikraštyje“, „Lietuvos ūkininke“, „Vienybėje“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“ ir kitoje periodinėje spaudoje.

Bibliografija

• „Kaip Elziutė praleido šv. Jono dieną“ (1908 m.)
• „Susipraskim“ (1908 m.)
• „Jauno kunigo sielvartai“ (1931 m.)
• „Mano sielos atgarsiai“ (1943 m.)
• „Tėvynės ilgesyje“ (1947 m.)
• „Kunigas Mykolas“ (1949 m.)