Prancūzinis erškėtis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prancūzinis erškėtis (Rosa gallica) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, erškėčio (Rosa) genties augalas. Paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje, Turkijoje, Kaukaze.

Tai lapus metantis, iki 1,2 m aukščio užaugantis krūmas. Stiebai sumedėję, apaugę dygliais. Lapai sudėtiniai, sudaryti iš 5 lapelių dantytais kraštais. Žiedai susitelkę nuo 1 iki 5, tamsiai rožiniai. Vaisiai kiaušiniški, 10-13 mm ilgio.

Prancūzinis erškėtis auga gerai drenuojamoje dirvoje, saulėtoje vietoje. Pakelia šaltį iki -25 °C. Augalas pradėtas kultivuoti dar antikiniais laikais, buvo labai dažnas viduramžių soduose. Didelė dalis rožių yra išvesta būtent iš prancūzinio erškėčio.