Klipertono sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 10°18′ š. pl. 109°13′ v. ilg. / 10.300°š. pl. 109.217°r. ilg. / 10.300; 109.217

Klipertono salos žemėlapis
Klipertono salos padėtis

Klipertono sala (pranc. Île de Clipperton) arba Kristaus Kančios sala (pranc. Île de la Passion, isp. Isla de la Pasión) – negyvenamas koralinis atolas rytinėje Ramiojo vandenyno pusėje, 1080 km nuo pietvakarinių Meksikos krantų. Priklauso Prancūzijai, sudaro tiesiogiai Prancūzijos užjūrio ministerijos valdomą užjūrio teritoriją. Artimiausia sausuma yra už 945 km esanti Sokoro sala, priklausanti Meksikai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atolo žiedas ištisas, sudaro 2 km² ir apjuosia uždarą lagūną (4 km²). Jos skersmuo 12 km. Lagūna gili (iki 72 m), jos vanduo paviršiuje beveik gėlas, užaugęs dumbliais. Atolo paviršius skurdus, auga tik žolynai (portulakos, garstukai, heliotropai), XIX a. pab. įveistos kokospalmės. Klipertono atole peri žuvėdros, kaukėtieji ir rudieji padūkėliai, nodžiai, fregatos, laukiai, kregždės, gegutės, geltonieji krūminukai. Gyvena endeminė krabų rūšis Johngarthia planata.

Klimatas atogrąžų, jūrinis. Temperatūra laikosi tarp 20 ir 32 °C, liūčių laikotarpis trunka nuo gegužės iki spalio (per jį būna uraganų).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salą 1711 m. balandžio 3 d. atrado prancūzai Martenas de Šasironas (Martin de Chassiron) ir Mišelis diu Bokažas (Michel Du Bocage). Kadangi buvo Didysis Penktadienis, jie salą pavadino Kristaus Kančios vardu. 1725 m. Bokažas saloje kurį laiką gyveno ir ją tyrė. XVIII a. salai prigijo anglų pirato Džono Klipertono (John Clipperton) vardas, nes tikėta, kad šioje saloje jis slapstosi. 1858 m. atolą oficialiai užėmė Prancūzija (kaip Taičio kolonijos dalį), nors į ją pretenzijas taip pat reiškė JAV ir Meksika. XIX a. pab. amerikiečiai Klipertono saloje kasė guaną. 1897 m. salą užėmė Meksikos kariuomenė, buvo paskirtas jos gubernatorius, įsteigta kolonija, pastatytas švyturys. Prasidėjus Meksikos revoliucijai, paskutiniai guano kasėjai salą apleido, o meksikiečių įgula Klipertone nebegavo maisto siuntų iš žemyno. Dauguma meksikiečių 1916 m. mirė nuo skorbuto, o gubernatorius Ramonas Arnaudas (Ramón Arnaud) paskendo bandydamas menku plaustu pasiekti praplaukiantį laivą. 1917 m. amerikiečių laivas išgelbėjo išgyvenusiuosius – 4 moteris ir 7 vaikus. 1931 m. Klipertono sala galutinai pripažinta Prancūzijai. Prancūzai atstatė švyturį, kurį laiką turėjo ten karinį postą. Po Antrojo pasaulinio karo Klipertono sala buvo apleista – joje kartais lankydavosi žvejai, Prancūzijos laivyno patruliai, 1978 m. čia televizijos laidą filmavo Žakas Kusto. 1980 m. pastatyta automatinė meteorologinė stotis. 2007 m. Klipertono sala iš Prancūzijos Polinezijos pateko Prancūzijos užjūrio ministerijos žinion.

Commons-logo.svg

Vikiteka