Pranas Stankevičius
| Pranas Stankevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1928 m. gruodžio 6 d. Apidemio k., Kaišiadorių raj. |
| Mirė | 1996 m. rugsėjo 2 d. (67 metai) Vilnius |
| Tėvai | Jonas Stankevičius Anelė Vaškevičiūtė - Stankevičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Bernadeta Lukošiūtė |
| Vaikai | Saulius Stankevičius, Normantas Stankevičius |
| Veikla | aktorius, radijo diktorius, koncertų vedėjas |
| Alma mater | Valstybės teatro dramos studija |
| Žinomas (-a) už | Lietuvos radijo diktorius, TV serialo „Petraičių šeimoje“ personažas |
Pranas Stankevičius (1928 m. gruodžio 6 d. Apidemio k., Kaišiadorių raj. – 1996 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje) – aktorius, Lietuvos radijo diktorius, koncertų vedėjas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pranas Stankevičius gimė keliaujančio amatininko siuvėjo Jono Stankevičiaus (1903–1995) ir namų šeimininkės Anelės Vaškevičiūtės-Stankevičienės (1900–1955) šeimoje.
1946 m. baigęs Kruonio progimnaziją, išvyko mokytis į Vilnių. 1947 m. moraliai ir materialiai padedant tuometiniam Valstybės teatro vyriausiajam režisieriui ir teatro direktoriui Borisui Dauguviečiui, buvo priimtas į dramos teatro studiją, kurią baigė 1950 m.
1950 m. buvo paskirtas į Klaipėdos dramos teatrą. 1951 m. – Kauno jaunojo žiūrovo teatro aktorius. Ir Klaipėdoje, ir Kaune dar dirbo sričių radijo komitetuose radijo pranešėju. 1955 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius.
Nuo 1956 m. dirbo Vilniuje. Vaidino televizijos spektakliuose, pramoginėse laidose, vedė koncertus. Apie 40 metų išdirbo Lietuvos radijo diktoriumi.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
P. Stankevičius labiausiai prisimenamas iš įsimintinų vaidmenų, sukurtų radijo ir televizijos spektakliuose. Vieni ryškiausių – režisierės Galinos Dauguvietytės serialuose: dėdė Pranas „Petraičių šeimoje“ (1964–1972), profesorius Baltijos televizijos seriale „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.).
Buvo daugiau kaip tūkstančio koncertų vedėjas. Po Lietuvą daugiausiai važinėjo pristatydamas Jurgio Gaižausko kapelą, „Armonikos“, „Seklyčios“, „Sodžiaus“, „Džentelmenų“ ir kitų populiarių ansamblių bei atskirų atlikėjų koncertus.
Nedidelį vaidmenį atliko lietuviškame kino filme „Tas prakeiktas nuolankumas“ (1970 m., rež. Algirdas Dausa). Žymesni vaidmenys teatre:
- 1950 m. II vienuolis – S. Zelnerio ir S. Dimanto „Kurpaitėje“, rež. Kazys Juršys (Klaipėdos muzikinės dramos teatras).
- 1951 m. Daktaras Harry Trenčas – Bernardo Šo „Londono lindynės“, rež. Kazys Juršys (Klaipėdos muzikinės dramos teatras).
- 1952 m. Karininkas – K. Simonovo „Vaikinas iš mūsų miesto“, rež. I. M. Liozinas (Kauno jaunojo žiūrovo teatras).
- 1953 m. Licho – mokytojas – V. Kaverino „Du kapitonai“, rež. Henrikas Vancevičius (Kauno jaunojo žiūrovo teatras).
- 1953 m. Josifas Karlovičius – V. Katajevo „Baltuoja burė vieniša“, rež. Vladas Limantas (Kauno jaunojo žiūrovo teatras).
- 1955 m. Ąžuolas ir žalčių karaliaus pasiuntinys - „Eglė žalčių karalienė“, rež. J. Šeinas (Šiaulių dramos teatras).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Laurinavičius, „Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų“, 212–213 p., Kaišiadorių muziejus, 2002: iliustr. – ISBN 9986-646-20-0