Či (energija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Či (filosofija))
Jump to navigation Jump to search

Či (kin. , pinyn. , jap. ki, vietn. khi, korėj. gi) – Rytų Azijoje paplitęs terminas dažnai verčiamas, kaip gyvybinė jėga arba (pirmapradė) gyvybinė energija. Dažniausiai či konceptas naudojamas tradicinės kinų medicinos, taip pat čigongo praktikose, akupunktūroje.

Vertimai ir etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pažodžiui terminas gali ali būti verčiamas kaip energija, oras, eteris, jėga, atmosfera, garas.[1] Svarbu pabrėžti, či nors ir dažnai prilygiamas indiškam prana konceptui, nėra jam tapatus[2]. Kalbant apie šį terminą pateikti tikslų vertimą į bet kurią kalbą yra itin sudėtinga, todėl, kad žodis „energija“ atspindi tik fizines či savybes, tuo tarpu neaprėpdamas metafizinių.[3]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kairėje matomas seniausias variantas, kuris yra randamas kaulų raižiniuose, dešinysis - tradiciniuose kinų rašmenyse naudotuose iki XX a. V deš,

Manoma, jog senovėje žmonės stebėjo įvairius gamtos reiškinius ir dažnai pagal tai sudarinėjo savo rašmenis. Ne išimtis ir 气 rašmuo. Žmonės matė, jog iš žemės rytais dažnai kyla garai, jiems atrodė tarsi formuotųsi debesys[4][5]. Taigi uodega apačioje nurodo kylančius garus, o trys pagaliukai viršuje tarsi debesis (centrinis pav.). Laikui bėgant Hieroglifą papildė 米 (mi) rašmuo, simbolizuojantis ryžius. Šis papildymas taip pat kilo iš gyvenimo patirčių - verdamų ant ugnies ryžių ir virš jų kylančių garų (dešinysis pav.)[4][5]. Taip atsirado iki šių laikų dalyje pasaulio šalių naudojamas 氣 rašmuo. Galiausiai žemyninėje Kinijoje XX a. V deš. supaprastinus rašmenis, rašmuo vėl įgavo savo ankstesnę 气 išvaizdą (labai panašus š pateiktąjį centriniame pav.)

To paties rašmens modifikacija (気) yra vartojama ir Japonijoje.

Pastaba: visi šiame polapyje vartojami nepaaiškinti rašmenys yra tam tikro laikotarpio ar regiono žodžio či atitikmenys.

Sudėtis ir veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra laikoma, jog iki susikuriant pasauliui chaosas buvo kupinas či energijos. Vėliau ši energija pasidalino į in ir jang (阴阳 -yīnyáng), taip pat ir į using (5 gaivalus (五行 - wǔxíng)) - vandenį, ugnį, medį, žemę ir metalą[1]. Using veikiant tarpusavyje su in ir jang energijomis atsiranda mums matomas pasaulis. Iš to išplaukia išvada, jog či turi kiekvienas kūnas šiame pasaulyje. Pasak kinų filosofijos, či yra tiek aplink žmogų (išskiriamas visatos (dangaus) či ir žemės či[6]), tiek jo viduje. či nuolat keičiasi, paklusdama gamtos dėsniams: kai keičiasi diena ir naktis, kai keičiasi metų laikai, mėnulio fazės, juda planetos. či trūkumas arba či praradimas tampa ligų ir mirties priežastimi.

Remiantis Daoizmo praktikomis žmogaus tikslas yra kultivuoti t. y. stiprinti ir kontroliuoti šią pirmapradę energiją. Tai pasiekus žmogus gali tapti ilgaamžiu ar net nemirtingu. [1]

Vartojimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminas kildinamas iš senosios kinų kultūros ir dažnai aptinkamas kinų filosofijoje, medicinoje, religijoje, kasdieniniame gyvenime.

Vienas seniausių šio termino paminėjimų randamas Guo Pulaidojimo knygoje“, kuri anot oficialios istoriografijos buvo parašyta 541 pr. m. e. Čia či pristatomas, kaip meteorologinių reiškinių visuma susidedanti iš 6 fazių: šalčio, šilumos, vėjo, lietaus, tamsos bei šviesos.[3]

Konfucijus či apibrėžė, kaip gamtinę jėgą, kuri nuolat veikia žmogaus kūną ir taip galėjo turėti įtakos žmogaus ligoms ir savijautai[3]. Song dinastijos laikotarpiu (960–1279) či energijos principą perima ir neokonfucianistai[7]. Jie teigė, jog či energija pasireiškia li (ritualo) metu ir sklinda iš taidzi (taiji) , kitaip dar kartais vadinamo didžiuoju vieniu.

Seniausias Daoistinis či paminėjimas aptinkamas daoisto Zhuangzi raštuose, kur teigiama, jog iš či sudarytas kosmosas.

Čigong[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau žr. Čigongas

Čigongas (气功, qìgōng) – tai senovės Kinijoje sukurta praktika, nurodanti, kaip dirbti su savo či, kad būtų pasiekta harmonija žmogaus kūne: žmogaus smegenų veikla būtų aštri, o kūnas būtų sveikas ir ilgai išliekantis[8]. Į šią sistemą įeina meditacija, kvėpavimo, judėjimo pratimai, savęs masažas. Šių pratimų dėka kūne esanti neigiama žmogaus či išgryninama ir tampa gydančiąja či[9]. Manoma, jog šių praktikų metu či taip pat gali pakeisti savo vietą kūne, judėti iš ten kur yra či perteklius į ten kur yra či perviršis. Šios praktikos kartais taikytos kartu su akupunktūra, žolelių gydymu.

Či ir kinų medicina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau žr. tradicinė kinų medicina

Či konceptas taip pat naudojamas ir tradicinės kinų medicinos praktikose. Vienas pirmųjų veikalų, kur aptinkamas sąryšis tarp medicinos ir či yra Huangdi Neijing ("Geltonojo imperatoriaus ezoterinis (vidinis) kanonas“) parašytas II a, pr. m. e. Čia pirmą kartą paminimi či tekėjimo kanalai – meridianai.[10]

Kinų medicinoje či gali būti skirstomas į dvi atšakas:

  • fizinė arba maitinanti, kuri yra matoma, kaip oras, vanduo ir mūsų valgomas maistas.
  • subtilioji či (angl. insubstantial), kuri pristatoma, kaip gyvybinė energija (nematomas gyvybinės energijos skystis bei pati energija).

Laikoma, jog pirmojoje atšakoje dalyvaujančios fizinės dalys tampa žmogaus dalimi, tuo tarpu subtilioji či jungia žmogų su visata ir sukuria či cirkuliacijos ratą, kuris primena taidzi (taiji) diagramą. [11]

Či energijos netekimas arba perviršis dažnai siejamas su tam tikrais negalavimais, kurių simptomai skiriasi, pagal tai taikomi ir skirtingi gydymo būdai.

Či trūkumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Či trūkumas gali pasireikšti dėl miego, maisto ar vandens trūkumo ar nesuderinamumo su kūnu, taip pat tai gali būti ir šviežio oro trūkumas. Tačiau be šių fizinių savybių simptomai gali nurodyti ir į psichologinius sutrikimus ar neramumus, kaip kad bendravimo ar meilės stoką[11].

Či perviršis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Či perviršis gali atsirasti dėl per didelės oro taršos, ar vartojamo užteršto vandens. Taip pat perviršis susidaro ir patiriant per didelį fizinį ar emocinį krūvį, dėl persivalgymo ar net per daug neigiamų emocijų patyrimo.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinų liaudies medicinoje išskiriamos kelių rūšių či energijos:

  • 元气 (yuánqì) - tėviškoji (prigimtinė/paveldėtoji) či. Kaip sufleruoja pavadinimas - tai či perduodama iš tėvų.[12] Laikoma, jog kai ši energija  kaupiasi inkstuose.[11]
  • 宗气 (zōngqì) – krūtinės (ląstos) či. Tai či energija, kuri jau yra susimaišiusi su įkvepiamu oru ir reziduoja krūtinės erdvėje (vakaruose dažnai teigiama, jog plaučiuose).[11][12]
  • 营气 (yíngqì) – maitinantysis či. Šis či užsiima viso kūno maitinimu naudingomis medžiagomis. Šis či yra itin artimai susijęs su krauju – net yra laikoma, jog pastarasis juda kartu su krauju. Šis či nuolat juda po žmogaus kūną visą parą ir skirtingose .[12]
  • 卫气 (wèiqì) – gynybinis či. Šis či užsiima kūno apsauga nuo ligų ir negalavimų. Laikoma, jog šis či yra artimai susijęs su maitinančiuoju či ir net yra teigiama, kad maitinantysis či ir gynybinis či atitinka in ir jang priešpriešas.[11]

Či funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galima išskirti penkias kategorijas či funkcijų[11]:

1.      Kūno auginimas ir priežiūra. Či trūkumas gali lemti tam tikrų organų sulėtėjusį vystymąsi, įvairių negalavimų atsiradimą.

1.      Kūno temperatūros palaikymui. Či trūkumas gali privesti prie šaltkrečio, įvairių vietų atšalimo.

2.      Kūno apsaugai nuo ligų ir negalavimų.

3.      Kūno išlaikymas balanse (visų kitų organų priežiūra)

4.      Kūno skirtingų skysčių (paties či formų, oro, kraujo, kitų organų skysčių) transformacijomis ir priežiūra.

Pastaba: kalbant apie či svarbu pabrėžti, jog tai nėra vakarų medicinai būdingas konceptas, tačiau vis dažniau naudojamas, kaip papildomas metodas prie vakarų medicinos. Kitas itin svarbus dalykas yra, jog kinų medicinoje organai yra suprantami kitaip nei vakarų medicinoje, todėl vartojami vakarietiški terminai dažniau apibrėžia ne konkrečius organus, o organų sistemas. Pvz. į plaučių sistemą įeina daug kūno sudedamųjų dalių įskaitant kvėpavimo takus ir t. t.

Akupunktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau žr. akupunktūra

Dažnai būdavo braižomi įvairūs kūno žemėlapiai, kur būdavo vaizduojami či tekėjimo meridianai ir akupunktūriniai taškai, kuriais geriausia padaryti didžiausią teigiamą efektą.

Vakaruose akupunktūra yra vienas plačiausiai naudojamų kinų liaudies medicinos gydymo būdų. Šis metodas dažnai naudojamas stiprinti kūno imunitetą, nuraminti skausmus žmogaus kūne. Gydymas (sveikatinimas) vykdomas plono, nerūdijančio metalo adatėlėmis duriant į įvairius kūno taškus ir palaikant adatas kūne 20-30 min. Akupunktūros procedūros metu duriama į tam tikrus taškus, kurie atlaisvina arba sustiprina tam tikrus meridianus, taip leidžiant či energijai tekėti laisviau ir atlaisvinti erdves, kuriose susikaupė či perteklius bei užpildyti erdves, kur susidarė či stoka. Taškai parenkami, pagal tai, kur tuo dienos metu teka či energija, pagal paciento nusiskundimus. Įdūrus adatėlę, žmogus gali jausti skirtingą savijautą pradedant nuo palengvėjimo iki apsvaigimo. Skirtingi jausmai priklauso nuo skirtingų meridianų, kuriuos paliečia adata, ar skirtingos či energijos meridiane. Taigi, svarbiausias akupunktūros specialistų darbas yra tinkamai nustatyti diagnozę ir pagal tai parinkti tinkamus taškus.[13]

Či ir fengšui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau žr. fengšui

Fengšui (风水, fēngshuǐ) – tai Kinijoje sukurtas senovinis metodas nurodantis, kaip žmogaus či suharmonizuoti su aplinkos či ir pasiekti kuo geresnes kūno ir sielos gyvavimo sąlygas[8]. Šios praktikos vykdymo ištakose metodas naudotas labiau mirusiųjų vietos parinkimui, tačiau einant laikui praktikos panaudojimo sritimis tapo ir namų statyba, vidaus apartamentų išplanavimas, dekoravimas, tam tikrų veiksmų, ceremonijų datos parinkimas ir pan.[3] Vakaruose ši praktika išpopuliarėjo XX a., pradėta leisti daug literatūros, kaip fengšui panaudoti savo asmeninio gyvenimo naudai.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]