Povilas Malinauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Povilas Malinauskas
Povilas Malinauskas.jpg
Gimė: 1910 m.
Subačiaus valsčius
Mirė: 1957 m.
Kaunas
Veikla: rezistentas

Povilas Malinauskas (1910 m. Kesenevoje, Subačiaus valsčius, Panevėžio apskritis – 1957 m. Kaune)  – Lietuvos spaudos darbuotojas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs pradžios mokyklą ir Panevėžio gimnazijos šešias klases, dirbo Krikščionių darbininkų sąjungos spaudoje, vėliau Eltos agentūroje. Dalyvavo pavasarininkų veikloje.

Bolševikmečiu 1940 m. spalio mėn. drauge su Eltos redaktoriumi Jonu Jablonskiu susitarė leisti nelegalų laikraštį „Laisvoji Lietuva“ ir šiam tikslui įkūrė grupę. 1940 m. gruodžio mėn. pradžioje drauge su Kostu Šipkausku išspausdino 500 egz. laikraščio „Laisvoji Lietuva“ ir išplatino tarp gyventojų. 1941 m. sausio mėn. NKVD buvo suimtas.

Birželio sukilimo metu išėjęs iš Kauno kalėjimo tapo LAF nariu. 1941 m. rugsėjo mėn. pasirašė LAF’o memorandumą vokiečių vadovybei. Pradėjus veikti Lietuvių frontui (LF) P. Malinauskas, kaip LF informacinio skyriaus narys, organizavo pogrindinę spaustuvę, kurioje nuo 1943 m. drauge su Juozu Gražiu spausdino LF pogrindinį laikraštį „Į Laisvę“ ir kitus LF spaudinius. Drauge organizavo spaudinių ekspediciją ir lėšų spaudos paramai rinkimą. LF spaustuvės naciai nesurado visą vokiečių okupacijos laikotarpį.

1944 m. vasarą pasitraukė į Kretingą, kurioje su Jonu Virbicku rengėsi leisti pogrindinę spaudą reokupacijos metu. 1944 m. rugsėjo mėn. pabaigoje dalyvavo paskutiniajame LF’o vadovų pasitarime Rietave.

Sovietų reokupacijos metais tęsė pasipriešinimo veiklą. Tapo vienu iš 1946 m. pabaigoje įkurto Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) vadovų. 1947 m. BDPS jau buvo patekęs į MGB akiratį. Per sovietinio saugumo agentą Juozą Markulį, inkorporuotą į rezistencinį judėjimą, buvo bandoma perimti vadovavimą BDPS, arba bent jį sukompromituoti. Prasidėjo BDPS vadovų suėmimai. Išlikę BDPS ir LF’o vadovybės nariai gen. št. plk. ltn. Juozas Jankauskas, Povilas Malinauskas, Juozas Prapuolenis ir Matas Martinaitis 1948 m. pavasarį susirinko Panevėžyje. Buvo svarstomos BDPS žlugimo priežastys. Nutarta įkurti naują pasipriešinimo sovietų okupacijai centrą, pavadinti jį Lietuvos demokratiniu sąjūdžiu, tačiau šis pavadinimas praktiškai taip ir neprigijo. Liko senasis BDPS iki pat jo galutinio likvidavimo 1953 m.

1949 m. P. Malinauską MGB pavyko susekti ir suimti. Apie vėlesnį jo gyvenimą duomenų trūksta. Žinoma, kad atsidūrė Gulage, vienu metu kalėjo Karagandos srities Pesčianyj lageryje. Jau sunkiai sirgdamas grįžo į Lietuvą. Mirė Kaune 1957 m. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas: „Į laisvę“ fondo Lietuvos filialas.
    • D. 1: Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – 2008. – 419 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-541-24-0
  • Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910–1957), „Į laisvę“, 1994 m. Nr 119 (156).