Povilas Malinauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Povilas Malinauskas
Povilas Malinauskas.jpg
Gimė 1910 m.
Subačiaus valsčius
Mirė 1957 m.
Kaunas
Sutuoktinis (-ė) Elena Malinauskienė
Veikla rezistentas

Povilas Malinauskas (1910 m. Kešėnavoje, Subačiaus valsčius, Panevėžio apskritis – 1957 m. Kaune)  – Lietuvos spaudos darbuotojas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs pradžios mokyklą ir Kauno "Pavasario" komercinės gimnazijos šešias klases, dirbo Krikščionių darbininkų sąjungos spaudoje, vėliau Eltos agentūroje. Dalyvavo ateitininkų ir pavasarininkų veikloje.

Bolševikmečiu 1940 m. spalio mėn. drauge su Eltos redaktoriumi Jonu Jablonskiu susitarė leisti nelegalų laikraštį „Laisvoji Lietuva“ ir šiam tikslui įkūrė grupę. 1940 m. gruodžio mėn. pradžioje su draugais išspausdino 500 egz. laikraščio „Laisvoji Lietuva“ ir išplatino. 1941 m. sausio mėn. NKVD buvo suimtas.

Birželio sukilimo metu išėjęs iš Kauno kalėjimo tapo LAF nariu. 1941 m. rugsėjo mėn. pasirašė LAF’o memorandumą vokiečių vadovybei. Pradėjus veikti Lietuvių frontui (LF) P. Malinauskas, kaip LF informacinio skyriaus narys, organizavo pogrindinę spaustuvę, kurioje nuo 1943 m. drauge su Juozu Gražiu spausdino LF pogrindinį laikraštį „Į Laisvę“ ir kitus LF spaudinius. Drauge organizavo spaudinių ekspediciją ir lėšų spaudos paramai rinkimą. LF spaustuvės naciai nesurado visą vokiečių okupacijos laikotarpį.

1944 m. vasarą pasitraukė į Kretingą, kurioje su Jonu Virbicku rengėsi leisti pogrindinę spaudą reokupacijos metu. 1944 m. rugsėjo mėn. pabaigoje dalyvavo paskutiniajame LF’o vadovų pasitarime Rietave.

Sovietų reokupacijos metais Povilo Bukevičiaus pavarde gyveno Šilutės ir Pagėgių krašte, dirbo vietinių tarybinių ūkių buhalteriu ir tęsė pasipriešinimo veiklą.

1946 m. birželį dalis kovojančios Lietuvos jau buvo susivienijusi į Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdį (BDPS). Tačiau BDPS veiklą nuo pat pradžios kontroliavo MGB per į sąjūdžio steigėjus ir net vadovus įsitaisiusį savo agentą Juozą Markulį. Tam išaiškėjus, Suvalkijos partizanų vadas Antanas Baltūsis ir inžinierius Vincas Seliokas sudarė kitą pasipriešinimo jėgų vadovybę - BDPS Prezidiumą. P. Malinauskas tapo šios vadovybės ryšininku, o vėliau ir nariu.

1949 m. pavasarį Kaune įrengė dviaukštį bunkerį pogrindinei spaustuvei. Spaustuvė liko neįrengta, nes 1949 m. birželį P. Malinauskas su bendražygiais Juozu Gražiu ir Kaziu Grigalavičiumi buvo suimti. Visiems trims MGB Ypatingasis pasitarimas skyrė po 10 metų laisvės atėmimo.

Kalėjo Karagandos srities Pesčianyj lageryje. Jau sunkiai sirgdamas grįžo į Lietuvą. Mirė Kaune 1957 m. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baudžiamoji byla Nr. 42422/3, Lietuvos ypatingasis (KGB) archyvas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas: „Į laisvę“ fondo Lietuvos filialas.
    • D. 1: Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – 2008. – 419 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-541-24-0
    • D. 2. Lietuvių frontas sovietinės reokupacijos metais (1944-1953) – 2012. – 375 p.: iliustr.
  • Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910–1957), „Į laisvę“, 1994 m. Nr 119 (156).
  • Aleksandras Sakas, Povilas Malinauskas - už Tėvynę, "Res familiaris".