Pompinis šautuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1912 m. Winchester
Mossberg 590
Rusiškas RMB-93

Pompinis šautuvas (angl. pump-action shotgun; rus. Помповое оружие) – šautuvas, užtaisomas pertraukiant slankiojančią apsodo lovelio pavidalo rankeną, kuri judina šautuvo spyną, o ši išmeta iššautą tūtelę, įstumia naują šovinį.

Pompinis principas dažniausiai naudojamas lygiavamzdžiuose šautuvuose, tačiau yra ir graižtvinių pompinių šautuvų bei granatsvaidžių. Pompinis pertaisymo mechanizmas yra spartesnis nei klasikinis dėtuvinių šautuvų slankiojamų spynų mechanizmas ir žymiai spartesnis nei dvivamzdžių šautuvų pertaisymas. Taip yra todėl, kad šaudant nereikia atitraukti rankos nuo apsodo lovelio, kol neišsibaigia šoviniai dėtuvėje. Pompiniai šautuvai yra šiek tiek spartesni ir už svertinio užtaisymo šautuvus.

Pompinį pertaisymo principą 1882 m. išrado amerikietis išradėjas Kristoferis Spenseris (Christopher Miner Spencer). Vėliau šiuo principu pagrįstus mechanizmus patobulino Džonas Mozesas Brauningas savo šautuve M1893/97.

Pompiniais šautuvais gali vadinti ir įvairius pneumatinius ir šratasvydžio šautuvus, kur panašus mechanizmas naudojamas kulkai (šratui) į lizdą įstumti ir orui (ar spyruoklei) suspausti.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis pompinių šautuvų turi nenuimamas povamzdines ar antvamzdines (vamzdiškas) dėtuves, kurios schemoje kartu veikia ir kaip judamos užtaisymo rankenos kreipiamoji. Tokios dėtuvės užtaisomos po vieną įdedant šovinius pro angą uokse ir stumiant juos pirmyn. Šovinius dėtuvėje prilaiko speciali sklęstis. Norint pompinį šautuva užtaisyti dar vienu papildomu šoviniu, jis dedamas vienu iš dviejų būdų:

  • Šovinys pro tūtelės išmetimo angą įdedamas tiesiai į šovinio lizdą.
  • Visiškai pripildžius dėtuvę šoviniais reikia patraukti apsodo užtaisymo rankeną, kuri įstumia šovinį iš dėtuvės į lizdą. Tada į dėtuvę įdedamas papildomas šovinys.

Dalis pompinių šautuvų (Remington 7600, itališki šautuvai Valtro PM5 ar rusiški RB-12) naudoja nuimamas dėžutines dėtuves.

Privalumai ir trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Privalumai:

  • Pompiniai šautuvai paprastai pigesni ir patikimesni už savitaisius.
  • Rankinis pertaisymas leidžia naudoti įvairios galios šovinius. Pvz., savitaisiai šautuvai, užtaisyti mažesnės galios šoviniais, gali pristigti galios ir nepersitaisyti. Tuo tarpu pompiniams šautuvams tai visai netrukdo.
  • Pompiniai šautuvai iš esmės yra abirankiai, jais vienodai sėkmingai gali šaudyti tiek dešiniarankiai, tiek kairiarankiai. Tuo tarpu šautuvų su slankiojamomis spynomis spynų rankenėlės paprastai būna dešinėje (pritaikyta dešiniarankiams). Tiesa, pompinių šautuvų abirankiškumas neišbaigtas, nes tūtelę paprastai išmeta dešinėn.

Trūkumai:

  • Paprastai pompiniai šautuvai turi nenuimamas povamzdines ar antvamzdines (vamzdiškas) dėtuves. Užtaisant tokias dėtuves tenka ranka dėti kiekvieną šovinį atskirai.
  • Būtinumas patraukti apsodo lovelį į save (ar stumtelėti nuo savęs) numuša ginklo nutaikymą, tad tenka taikytis iš naujo. Tai didelis toliašaudžių graižtvinių šautuvų trūkumas, tačiau mažai aktualus lygiavamzdžiams šratiniams šautuvams, kuriais šaudoma į artimus taikinius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]