Policijos dviratis
Policijos dviratis – policijos pajėgų naudojamas dviratis, dažniausiai kalnų dviratis, kuriuo patruliuojama policijos automobiliais nepasiekiamose vietovėse arba kuris apima didesnę teritoriją nei pėsčiomis einantis pareigūnas.
Dviračių patruliai dažnai patruliuoja tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, pėsčiųjų zonose ir viešuosiuose parkuose.[1] Dviračių manevringumas ir gebėjimas lengvai ir greitai įveikti siauras ir tankiai apgyvendintas vietoves suteikia pranašumų prieš policijos automobilius, nors dviračiai yra lėtesni už automobilius, turi mažiau įrangos ir negali būti naudojami siekiant veiksmingai užtikrinti kelių eismo taisyklių laikymąsi.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
_(14761947351).jpg)
Pirmą kartą policija dviračiais pradėjo naudotis 1869 m. Ilinojaus valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.[2] Didžiosios Britanijos pareigūnai triračiais pradėjo naudotis 1880-aisiais. 1896 m. Kento policija įsigijo 20 dviračių, o 1904 m. veikė 129 kaimo policijos dviračių patruliai.[3]
Vis labiau plintant automobiliams, keliams, taip pat ir kelių eismo taisyklių pažeidimams, daugelis policijos pajėgų atsisakė dviračių padalinių ir perėjo prie motorizuotų policijos transporto priemonių, nors kai kurios policijos pajėgos išsaugojo dviračių padalinius. XXI amžiuje, padidėjus pėsčiųjų zonų skaičiui, didėjant bendruomenės policijos pastangoms ir siekiant mažinti ekologinį pėdsaką, padidėjo susidomėjimas policijos dviračiais.[4]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Why Bicycles are Great for Police and First Responders“. 2023-04-11. Nuoroda tikrinta 2023-09-25.
- ↑ Petty, Ross (2006). „The Rise, Fall and Rebirth of Bicycle Police“ (PDF). International Police Mountain Bike Association. Nuoroda tikrinta 2020-06-06.
- ↑ „Kent Police Museum“. Suarchyvuotas originalas 2007-06-12. Nuoroda tikrinta 2007-06-04.
- ↑ Rantatalo, Oscar (2016 m. kovo mėn.). „Using police bicycle patrols to manage social order in bicycle and pedestrian traffic networks“. The Police Journal. 89 (1): 18–30. doi:10.1177/0032258X16639426. S2CID 147311688. Nuoroda tikrinta 2020-06-06.