Poliamidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
„DuPont“ kompanijos nailonas, 1939 m.
Sandarinimo juosta

Poliamidas (cheminis žymėjimas PA) – tai ilga polimerų grandinė su amino grupe (N-H-C=O). Šis polimeras gaunamas rūgščiai reaguojant su amidu.[1] Poliamidas yra vienas iš dažniausiai mechanikoje taikomų inžinerinių plastikų, dar vadinamas „kapronu“, „kaprolonu“ arba „nailonu“. Pakeičia bronzos, žalvario, aliuminio ir plieno detales, mazgus įvairiose pramonės šakose, žemės ūkyje. Poliamidas 66 arba nailonas 66 (PA 66) pirmą kartą buvo pagamintas 1935 m. „DuPont“ kompanijoje.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poliamidas kietas, tačiau lengvai mechaniškai apdirbamas. Atsparus didelėms apkrovoms, pasižymi geromis mechaninėmis ir elektroizoliacinėmis savybėmis, mažu trinties koeficientu. Jis atsparus tepalams, druskoms, šarmams, žibalui, tačiau turi neigiamą savybę – absorbuoja drėgmę (aplinkos sąlygomis iki 3 %, o būdamas vandenyje iki 8 %), todėl nerekomenduojamas eksploatavimui vandenyje, nes kinta matmenys.

Yra pagrindiniai 2 poliamidų tipai: poliamidas 6 (PA 6) ir poliamidas 6.6 (PA 6.6). Šiek tiek pakeitus cheminę struktūrą (grandinės ilgį ir cheminę orientaciją), gaunamos kelios kitos poliamidų rūšys: PA 11, 12, 6.10, 6.12, 10.10. PA 6 yra minkštesnis lyginant su PA 6.6, tačiau yra plastiškesnis ir atsparesnis smūgiams; PA 6.6 - lyginant su PA 6 yra kietesnis. Gerosioms savybėms išryškinti dedami priedai: molibdeno sulfidas, stiklo pluoštas, anglies pluoštas, grafitas, alyva.

Pagrindiniai poliamidų duomenys:

  • tankis - 1,15 g/cm³;
  • darbinė temperatūra:
    • poliamidas (PA 6), pagamintas nepertraukiamos (ekstruzinės) gamybos būdu: nuo -40°C iki +85°C
    • poliamidas (PA 6 G), gamybos būdas - lietas, nuo -40°C iki +110°C
  • spalva:
    • natūrali (balsva);
    • juoda (su molibdeno sulfidu MoS2 arba stiklo pluošto priedais, kas pagerina slydimo savybes (MoS2), kietumą, ilgaamžiškumą ir t. t.);
    • geltona (savitepis, su tepalo priedu);
    • kitos (priklausomai nuo priedų).
Savybės Poliamidas 6 Poliamidas 66 (6.6) Poliamidas 610 (6.10) Poliamidas 612 (6.12) Poliamidas 11 Poliamidas 12
Lydymosi temperatūra, °C 220 260 215 213 198 178
Tankis, g/cm³ 1,084–1,235 1,13–1,14 1,04 1,3 1,03 1,01

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poliamidai gaunami polikondensuojant diaminus ir dikarbonines rūgštis, polikondensuojant aukštąsias aminorūgštis arba diaminus su dikarboninėmis rūgštimis, kondensuojant kaprolaktamą ir dikarboninių rūgščių diaminų druskas ir kt.

Dviejų aminorūgščių jungtis. Daugybinė reakcija sudaro ilgas baltymų grandinėles
Aramido sintezė (fenilonas)

Taikymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poliamidai tinkami įvairių komplektuojančių dalių gamybai. Gaminami krumpliaračiai, skriemuliai, įvorės, guolių įdėklai, žiedai, sraigtai, ratukai, lynų ritinėliai, štampai, vožtuvai, stūmokliai, dangteliai, kamščiai, sparnuotės, sraigtiniai velenai, guoliai, žvaigždutės ir kt. Poliamidas – sintetinis pluoštas, daug atsparesnis trinčiai nei medvilnė ar vilna. Jis nesiglamžo, yra elastingas ir tvirtas, tačiau labai elektrinasi ir greitai blunka nuo ryškios šviesos. Poliamidas dažniausiai naudojamas siūluose kaip priedas su natūraliais pluoštais, ypač tinkamas megzti kojinėms, nes kojinės iš tokių siūlų ne taip greitai susidėvi.

Plačiau pramonėje naudojami poliamidai:

  • poliamidas PA 6 arba kapronas ([–NH–(CH2)5–CO–]n)
  • poliamidas PA 12 ([–NH–(CH2)11–CO–]n
  • poliamidas PA 6.6 arba nailonas ([–NH–(CH2)6–NH–CO–(CH2)4–CO–]n)
  • poliamidas PA 6.10 ([–NH–(CH2)6–NH–CO–(CH2)8–CO–]n)
  • poliamidas PA 6.12 ([–NH–(CH2)6–NH–CO–(CH2)10–CO–]n)

Spirite tirpstančių poliamidų markės:

  • poliamidas–6/66-3 ([–NH–(CH2)5–CO–]n [–NH–(CH2)6–NH–CO–(CH2)4–CO–]n/3)
  • poliamidas–6/66-4 ([–NH–(CH2)5–CO–]n [–NH–(CH2)6–NH–CO–(CH2)4–CO–]n/4)
  • poliamidas–6/66/610 ([–NH–(CH2)5–CO–]n [–NH–(CH2)6–NH–CO–(CH2)4–CO–]n/4 [–NH–(CH2)6–NH–CO–(CH2)8–CO–]n/8)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka