Pociūnų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pociūnų dvaras
Kelias dvarvietėje, dešinėje – dvaro koplyčia
Kelias dvarvietėje, dešinėje – dvaro koplyčia
Vieta Pociūnai
Jauniūnų seniūnija
Širvintų rajonas
Įkurtas 1518 m.
Bajorų giminės Vladislavovičiai
Narbutai
Valavičiai
Pastatų būklė Išnykęs

Pociūnų (Izabelino) dvaras yra Pociūnų kaime, Jauniūnų seniūnijoje, Širvintų rajone, prie senojo kelio iš Vilniaus į Širvintas[paaiškinti!], Juodės ir Musės upių santakoje.

Dvarvietė yra masyvios aukštumos pakraštys ir įduba kaimo š. dalyje, Musės upės pakrantėje.

Šioje vietoje dvaras egzistavo XVXVIII a. 1518 m. šią teritoriją iš Sebastijono Vladislavovičiaus nupirko Vilniaus kanauninkas Vaitiekus Narbutas. Ilgą laiką dvarą valdė Narbutų giminė, jis buvo vadintas Narbutų Maišiagala (ji netoliese). 1744 m. Stanislovas ir Teresė Narbutai valdą perleido Jurgiui Valavičiui. Savininko žmonos Elžbietos Valavičienės garbei XVIII a. antrojoje pusėje dvaras imtas vadinti Elizabelinu arba Izabelinu.[1] Jurgis Valavičius savo valdose pastatė puošnią medinę Šv. Jurgio koplyčią, kuri garsino dvarą visame krašte. Valavičiai rėmė 1830–1831 m. sukilimą, o Antanas Valavičius, manoma, dalyvavo ir kovose su rusų daliniais, nes po sukilimo numalšinimo jis buvo priverstas emigruoti iš Lietuvos. Izabelino dvaras buvo konfiskuotas.

Sunykusi šv. Jurgio koplyčia Boleslavo Lopacinskio rūpesčiu 1860 m. buvo suremontuota ir aplinkinių gyventojų dažnai lankoma.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos dvarai, enciklopedinis žinynas. Ingrida Semaškaitė. Leidykla „Algimantas“, Vilnius, 2010.
  2. http://archiwum2000.tripod.com/500/gajews.html