Pociūnų koplyčia

54°55′44″š. pl. 25°03′38″r. ilg. / 54.929002°š. pl. 25.060566°r. ilg. / 54.929002; 25.060566

Pociūnų koplyčia

Savivaldybė	Širvintų rajonas
Gyvenvietė	Pociūnai (Širvintos)
Statybinė medžiaga	medis

Pociūnų (Izabelino) dvarvietės koplyčia – buvusi koplyčia, kurios griuvėsiai stūkso Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Pociūnų kaime, 2 km į šiaurės rytus nuo kelio 5217 Maišiagala–Širvintos , Musės kairiajame krante. Medinė begriūvanti koplyčia stovi seną istoriją menančioje apleistoje Pociūnų dvarvietėje. Savo dydžiu (su varpinės bokšteliu, erdvia apside, aukštomis sienomis) primena nedidelę bažnyčią. Kaimynystėje statosi šiuolaikinės sodybos.

Pociūnų dvarvietė (senosios kapinės ir koplyčia) yra regioninės reikšmės archeologijos ir istorijos paminklas, 2008 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 31837).^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinę Šv. Jurgio koplyčią savo valdose XVIII a. pab. pastatė didikas Jurgis Valavičius. Jo žmonos Elžbietos Valavičienės garbei dvaras tuo metu vadinosi Elizabelino arba Izabelino. Pagal išlikusius 1820 m. dokumentus koplyčia buvo puošni: su dviem bokšteliais ir kupolu, kuriuos puošė paauksuoti kryžiai, stogas buvo dengtas skiedromis.^[2]

Dvaro savininkai Valavičiai rėmė 1830-1831 m. sukilimą, o Antanas Valavičius, manoma, dalyvavo ir kovose su rusų daliniais, nes po sukilimo numalšinimo buvo priverstas emigruoti iš Lietuvos.

Sunykusi šv. Jurgio koplyčia Boleslavo Lopacinskio rūpesčiu 1860 m. buvo suremontuota ir aplinkinių gyventojų dažnai lankoma, nes artimiausios Maišiagalos ar Širvintų bažnyčios buvo palyginti toli.