Plikažiedis linlapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Plikažiedis linalapis)
Thesium ebracteatum
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Plikažiedis linlapis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Santaliniai
( Santalaceae)
Gentis: Linlapis
( Thesium)
Rūšis: Plikažiedis linlapis
( Thesium ebracteatum)

Plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum) – santalinių (Santalaceae) šeimos linlapių (Thesium) genties augalas.

Daugiametis, 10-30 cm aukščio, pusiau parazitinis žolinis augalas. Šakniastiebis išleidžia daug šakotų požeminių palaipų, iš kurių išauga po stiebą. Stiebai statūs, nešakoti, lygūs, apaugę retais lapais. Lapai pražanginiai, bekočiai, siauri, linijiški, 1-5 cm ilgio ir 1-4 mm pločio, neryškiai trigysliai, smailūs. Žiedynas – nešakota kekė, kurios apatinėje dalyje yra žiedai su pažiedėmis, o viršutinėje dalyje – tik pažiedės. Pažiedė linijiška, priaugusi prie žiedkočio, todėl po kiekvienu žiedu yra tarsi lapelis. Žiedai maži, trumpais koteliais, dvilyčiai. Apyžiedis nenukrintantis, vamzdiskas, išorinė pusė žalia, vidinė gelsva, penkialapis (viršuje lapeliai laisvi, o prie pamato suaugę), vaisiams atsiradus, lapeliai susisuka. Kuokeliai 5. Mezginė apatinė. Vaisius ne daugiau kaip 2 kartus ilgesnis už nesuaugusią susisukusią apyžiedžio dalį.

Žydi gegužės – birželio mėnesiais. Auga šlaituose, pamiškėse, miško aikštelėse, pakrūmėse. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje paplitęs rytinėje ir pietinėje dalyje,[1] tik viena radavietė yra Karšuvos žemumoje. Mėgsta pietinius šlaitus, sausus karbonatingus priesmėlio, priemolio ar molio dirvožemius. Grėsmę kelia buveinių nykimas (invazinės rūšys, pievų naudojimo nutraukimas).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 106 psl.
  1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 60
  2. Egidijus Žalneravičius. „Plikažiedis linlapis“: Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius: Lututė, 2021. p. 478.