Plaukuotasis papartuolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Phegopteris connectilis
Plaukuotasis papartuolis (Phegopteris connectilis)
Plaukuotasis papartuolis (Phegopteris connectilis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Šertvūnai
(Wikispecies-logo.svg Polypodiophyta)
Klasė: Šertvainiai
(Wikispecies-logo.svg Polypodiopsida)
Šeima: Papartiniai
(Wikispecies-logo.svg Dryopteridaceae)
Gentis: Papartuolis
(Wikispecies-logo.svg Phegopteris)
Rūšis: Plaukuotasis papartuolis
(Wikispecies-logo.svg Phegopteris connectilis)

Plaukuotasis papartuolis (Phegopteris connectilis) – papartinių (Dryopteridaceae) šeimos rūšis, priskiriama sporinių induočių grupei. Daugiamečiai vasaržaliai žoliniai augalai, augantys dėgnuose ūksmėtuose miškuose. Sporifikuoja liepą–rugpjūtį. Apyretis.[1]

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukuotojo papartuolio botaninė iliustracija
Plaukuotojo papartuolio soros

Augalas iki 30 (50) cm aukščio, šliaužiančiu stiebu. [2]

Būdinga makrofilija – stambialapiškumas. Lapo lakštas vienąkart plunksniškai skaldytas, plaukuotas, pailgai trikampiškas, viršūnė nusmailėjusi, ilgis 1,5 karto viršija plotį. Apatinė lapelių pora atokiau nuo kitų, palinkusi žemyn. Likusios lapelių poros pagrindais viena kitą liečia, link lapalakščio viršūnės staigiai trumpėja.[1] Apatinė lapo pusė apaugusi trumpais plaukeliais. Sorai pliki, be induzijų.[2]

Gyvenimo ciklas ir paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenimo ciklas susideda iš gametofito ir sporofito kartų. Dominuoja sporofitas. Sporos sudygsta per 2–3 mėnesius. Iš sporos išsivysto širdiškos formos gametofitas, kuris vadinamas polaiškiu. Prie substrato polaiškis tvirtinasi rizoidais, kurie yra jo apatinėje puseje. Skirtingo polaiškio brandos stadijose formuojasi anteridžiai su spermatozoidais ir archegonės su kiaušialąstėmis. Susijungus gametoms susiformuoja zigota, o iš jos sporofitas. Sporofitas prisitvirtina prie substrato pridėtinėmis šaknimis, auga. Atėjus laikui suformuoja sorus, kuriose yra sporangės su sporomis[3]

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos žemynų šalyse.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelės ekonominės reikšmės neturi, dažniausiai naudojamas kaip maistas gyvūnams.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Lekavičius A., 1989: Vadovas augalams pažinti. – Vilnius.
  2. 2,0 2,1 Minkevičius A. Lietuvos TSR Flora, 1 t. Vilnius, 1959
  3. J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, 2009 m.:Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai . – Vilnius.