Piet Mondrian
Pitas Mondrianas ol. Piet Mondrian | |
---|---|
P. Mondrianas 1922 m. | |
Gimė | 1872 m. kovo 7 d. Amersfortas, Nyderlandai |
Mirė | 1944 m. vasario 1 d. (71 metai) Niujorkas |
Palaidotas (-a) | Cypress Hills kapinės |
Tautybė | olandas |
Veikla | Dailininkas |
Vikiteka | Piet Mondrian |
Pitas Mondrianas (ol. Piet Mondrian, tikr. Pieter Cornelis Mondriaan, 1872 m. kovo 7 d., Amersfortas, Nyderlandai – 1944 m. vasario 1 d., Niujorkas) – XX a. Nyderlandų tapytojas, vienas iš šiuolaikinio abstrakcionizmo inovatorių ir teoretikų. Brandiems P. Mondriano abstraktiems paveikslams būdingas tiesių linijų stačiais kampais vaizdavimas, tik pagrindinių spalvų ir baltos, pilkos, juodos naudojimas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pitas Mondrianas (pilniau, Piteris Kornelis Mondrianas) gimė 1872 m. kovo 7 d. Amersforte, Nyderlanduose. Jo tėvas, bendravardis, buvo piešėjas mėgėjas ir vadovavo pradinei kalvinistų mokyklai Amersforte. Jo dėdė Fricas Mondrianas buvo peizažistu. 1892 − 1897 m. P. Mondrianas mokėsi Valstybinėje vaizduojamojo meno akademijoje Amsterdame. Iki 1908 m. nuolat keliaudavo ir tapydavo pajūrio Domburgo miestelyje Zelandijoje. Pirmą kartą P. Mondriano kūriniai eksponuoti 1893 m. Utrechte. Jo pirmieji kūriniai buvo natūralistiniai peizažai su olandų akademizmo, impresionizmo ir simbolizmo apraiškomis. 1909 m. įvyko stambi P. Mondriano darbų paroda (kartu su Jan Sluijters ir Cornelis Spoor) Amsterdamo miesto muziejuje, jis prisijungė prie vietos Teosofų draugijos. 1909 ir 1910 m. P. Mondrianas eksperimentavo su puantilistine technika, 1911 m. pradėjo tapyti kubistine maniera. Po susipažinimo su kubistiniais Ž. Brako ir P. Pikaso darbais P. Mondrianas 1912 m. persikėlė į Paryžių, kur iki 1914 m. išvystė nuosavą abstrakcionistinės dailės stilių.
Pirmojo pasaulinio karo metus P. Mondrianas praleido Nyderlanduose. Jo tapybos stilius toliau supaprastėjo iki naudojamų tik pagrindinių spalvų ir paprasčiausių geometrinių figūrų. 1917 m. P. Mondrianas tapo vienu „De Stijl“ menininkų grupės steigėjų, išvystė taip vadinamos neoplastinės dailės koncepciją. Grupės nariai Theo van Doesburg, Bart van der Leck ir Georges Vantongerloo toliau praplėtė P. Mondriano dailės supratimą į skulptūros ir architektūros, pramoninio dizaino sritis. P. Mondrianas publikavo esė to paties pavadinimo žurnale „De Stijl“. Menininkai visiškai atmetė bet kokių realaus pasaulio objektų vaizdavimą.
1919 m. P. Mondrianas grįžo į Paryžių, eksponavo su grupės nariais, bet pasitraukė iš jos apie 1925 m., kai Teo van Dusburgas nusprendė grąžinti į kūrybą diagonalius elementus. 1930 m. P. Mondrianas eksponavo su Cercle et Carré grupe ir 1931 m. prisijungė prie Abstraction-Création menininkų grupės. 1938 m. P. Mondrianas persikėlė į Londoną ir 1940 m. spalį − į Niujorką. Jis prisijungė prie Amerikos abstrakcionistų draugijos, publikavo esė apie savo neoplasticizmo teoriją. 1942 m. įvyko jo pirmoji personalinė paroda JAV, Valentine Dudensing galerijoje Niujorke. Dailininko kūryba Niujorke pagyvėjo, jis nebe taip griežtai laikėsi neoplastinės dailės principų, pavyzdžiui, „Brodvėjaus bugi−vugi“. P. Mondrianas mirė 1944 m. vasario 1 d. Niujorke nuo pneumonijos. Palaidotas Cypress Hills kapinėse.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Oostzijdse malūnas prie Gein upės mėnesienoje“, 1903 m.
-
„Natiurmortas“, 1911-12 m.
-
„Kompozicija Nr. IV“, 1914 m.
-
„Rombo kompozicija“, 1921 m.
-
„Kompozicija su raudona, mėlyna ir geltona“, 1930 m.
-
„Kompozicija su raudona ir mėlyna“, 1936 m.
-
„Brodvėjaus bugi−vugi“, 1944 m.
Kūrinių galerijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- P. Mondriano kūriniai Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus svetainėje
- P. Mondriano kūriniai Gugenheimo muziejaus svetainėje Archyvuota kopija 2015-09-10 iš Wayback Machine projekto.
- P. Mondriano kūriniai Beyeler fonde Archyvuota kopija 2015-09-05 iš Wayback Machine projekto.
- P. Mondriano kūriniai Teito galerijoje
- wikiart.org
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-09-19 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica