Didžiausias bendrasis daliklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Didžiausias bendras daliklis arba DBD - skaičių bendrųjų daliklių aibės D didžiausias elementas, vadinamas didžiausių šių skaičių bendruoju dalikliu. Paprasčiau, tai didžiausias skaičius, kuris dalina visus tuos skaičius be liekanos.

Jeigu didžiausias bendras daliklis yra 1, tuomet šie skaičiai vadinami tarpusavyje pirminiais.

D-sveikojo skaičiaus a natūrinių daliklių aibė. Pvz.:D. Dviejų skaičių a ir b daliklių aibių D ir D sankirta yra jų bendrųjų daliklių (iš kurių dalijasi ir skaičius a, ir skaičius b) aibė.

Pavyzdžiui, skaičių 441 ir 42 didžiausias bendras daliklis yra 21. Skaičių 15 ir 28 jis yra 1, kadangi šie skaičiai bendrų daliklių neturi. Suskaičiuoti DBD galima atrenkant bendrus skaičius iš skaidinio pirminiais skaičiais. Pirmo pavyzdžio atveju, 441=3²·7² ir 42=2·3·7. Abiems skaidiniams bendri skaičiai mažiausiais laipsnių rodikliais yra 3·7, o tai ir yra 21.

Didelių skaičių DBD radimui gali būti naudojamas Euklido algoritmas.

Mažiausias bendras kartotinis (MBK) gaunamas sudauginus du skaičius ir padalinus juos iš tų skaičių didžiausio bendro daliklio. Pavyzdžiui, MBK(24; 32)=(24*32)/(DBD(24; 32))=768/8=96. Mažiausias bendras kartotinis yra toks mažiausias skaičius, iš kurio dalinasi du skaičiai 96/24=4; 96/32=3.