Pinsko karinė flotilė
Pinsko karinė flotilė (rus. Пинская военная флотилия) – TSRS Karinio jūrų laivyno upių laivų junginys, egzistavęs 1940–1941 m.
Flotilė sukurta 1940 m. liepos 17 d. iš pervadintos Dniepro karinės flotilės laivų ir dalinių. Pagrindinė bazė buvo Pinskas, užnugario bazė – Kijevas.
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prasidėjus TSRS-Vokietijos karui flotilės sudėtyje buvo:
- 78 krantų gynybos pabūklai (dalis jų – zenitinės patrankos).
- 14 lėktuvų
- 12 laivų
- 30 katerių
- kuopa jūros pėstininkų.
Jau vykstant karui buvo papildyta dar 18 laivų ir katerių.
Vadovybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- vadas – kontradmirolas D. Rogačiovas (Д. Д. Рогачев), 1941 m. birželio 22 d. – 1941 m. rugsėjo 18 d.
- karinis komisaras – brigados komisaras I. Kuznecovas (И. И. Кузнецов), 1941 m. liepa-rugsėjis
- štabo viršininkas – antro rango kapitonas G. Brachtmanas (Г. И. Брахтман), 1941 m. birželio 22 d. – 1941 m. rugsėjo 20 d.
Kovos veiksmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pinsko karinė flotilė veikė Vakarų ir Pietvakarių frontų sandūroje.
1941 m. liepos 11 d. pagrindinės flotilės pajėgos buvo sutelktos į 3 būrius:
- Berezinos būrys – veikė Berezinoje, kartu su 21-ąja armija (Vakarų frontas).
- Pripiatės būrys – veikė Pripiatėje ir Berezinoje, kartu su 4-osios ir 5-osios armijų dalimis (Vakarų frontas).
- Dniepro būrys – veikė Dniepre, kartu su 26-osios ir 38-osios armijų dalimis.
1941 m. rugpjūtį buvo suformuoti Kijevo ir Černigovo būriai.
Pinsko flotilė leido ilgai ginti Dniepro perkėlas ir surengti tvirtą kairiojo Dniepro kranto gynybą. 1941 m. rugpjūtį-rugsėjį Pinsko karinė flotilė dalyvavo Kijevo gynyboje. Flotilė gynėsi iki galo, po to jūrininkai susprogdino laivus ir gynėsi apsuptoje grupuotėje.
1941 m. spalio mėnesį Pinsko karinė flotilė buvo išformuota.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- В.А.Спичаков „Пинская военная флотилия в документах и воспоминаниях“
- Пинская военная флотили Archyvuota kopija 2009-08-30 iš Wayback Machine projekto.
- Великая Отечественная война 1941–1945: энциклопедия.– / Гл. ред. М. М. Козлов. –М.: Сов. Энциклопедия, 1985. –832 с с илл., 35 л. илл.