Pilies kalnas (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pilies kalnas (lenk. Góra Zamkowa) – moreninė kalva Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Jeleniavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje, netoli Šiurpilio kaimo. Kalnas įsikuręs tarp Šiurpilio, Eglinio ir Klučisko ežerų. Kalno viršūnė yra 45 metrų aukštyje nuo artimiausių ežerų, o paties kalno aukštis yra 228 m virš jūros lygio. Pilies kalnas yra vienas iš įdomiausių gynybinių pilių architektūros pavyzdys ir vienas iš svarbiausių archeologinių palikimų Suvalkijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. VI a. pr. m. e. vietiniai gyventojai ant kalno pastatė gynybinius įtvirtinimus. Kalno papėdėje buvo supilti pylimai, kuriuos sudarė medžių kamienai, fašinos, įvairios uolienos ir viskas užpildyta žvyru ir moliu. Kalno viršūnėje buvo apvalus kaimas, o jo viduje maidanas. IX a. pradžioje ant kalno esantys pastatai buvo sugriauti ir kalnas tapo religinio kulto vieta. Rytinių pylimų griūvėsiuose degdavo šventoji ugnis. X a. pradžioje ant kalno pastatyta daugiau nei 800 metrų perimetro tvirtovė. Apačioje įrengti papildomi akmeniniai pylimai. Tvirtovėje gyveno vietiniai gyventojai, kareiviai ir sargybiniai. Labiausiai pažeidžiamoje pietinėje kalno pusėje buvo iškastas vandens kanalas jungiantis Šiurpilio ir Klučisko ežerus. Ežerų pakrantėse buvo įrengtos gynybinės stebėjimo aikštelės. 1283 m. pilį užkariavo kryžiuočiai, kurie vėliau čia įsirengė savo tvirtovę. Dėl pilies labai ilgai nesutarė ir kariavo kryžiuočiai su lietuviais, kol galiausiai pilis atiteko lietuviams, kurie čia įrengė medžioklės namelį. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. šis kalnas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį ši vietovė buvo priskirta Lietuvos Respublikai.

Apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo kalno atsiveria gražūs aplinkinių ežerų ir kalvų vaizdai. Iš čia matosi Košcielnos ir Cmentarnos kalnai. Pietrytinėje kalno pusėje yra Šiurpilio ežero įlanka vadinama Juodoji ir kurioje yra stati Pustelnios sala. Kalno papėdėje yra daug akmenų - gamtos paminklų.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sklinda legendos, kad pilies kalne dar yra neatrasti trys pilies vartai, pilies požemiai ir požeminiai įtvirtinimai. Kalbama kad kalno apylinkėse galima rasti žmonių kaulų, senovinių strėlių antgalių, kryžiuočių ginklų ir senovinių pinigų.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stowarzyszenie "Ziemia Sejneńska": Góra Zamkowa. Sejny: Stowarzyszenie "Ziemia Sejneńska", 2009 m., s. 4.;

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 54°14′01″ š. pl. 22°53′07″ r. ilg. / 54.23361°š. pl. 22.88528°r. ilg. / 54.23361; 22.88528