Piliavietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Piliavietė – uždari įtvirtinimai lygioje vietoje, kurių centre stovėdavo pilis (paprastai mūrinė). Nuo įtvirtintos karinės stovyklos skiriasi tuo, kad centre – pilis, o nuo piliakalnio tuo, kad pilis stovi lygioje vietoje, o ne ant kalno ar kalvos. Piliavietė panaši į įtvirtintą dvarvietę, nuo kurios sunkiai atskiriama.

Žinoma, kad Lietuvoje buvo apie 10 kryžiuočių piliaviečių (iš kurių tik pusės vietos žinomos, o tyrinėta tik viena Veliuonos Pilaitės piliavietė) ir kelios lietuvių piliavietės (pvz., Senuosiuose Trakuose ir Eišiškėse). Kryžiuočių piliavietės dažnai buvo „motte and bailey“ tipo, nors tai ne vienintelis kryžiuočių pilių tipas (Prūsijoje ir Latvijoje daug kryžiuočių pilių buvo kitokios).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zabiela G. (1995) Lietuvos medinės pilys. 335 psl.