Pietinė žalioji anakonda

Eunectes murinus

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Ropliai ( Reptilia)
Būrys:	Žvynaropliai ( Squamata)
Pobūris:	Gyvatės ( Serpentes)
Šeima:	Smaugliniai ( Boidae)
Pošeimis:	Boinae ( Boinae)
Gentis:	Anakondos ( Eunectes)
Rūšis:	Pietinė žalioji anakonda ( Eunectes murinus)

Binomas

Eunectes murinus
Linnaeus, 1758

Žaliųjų anakondų paplitimas

Pietinė žalioji anakonda (Eunectes murinus) – smauglinių (Boidae) šeimos gyvačių rūšis. Viena stambiausių pasaulyje.

Paplitusi Pietų Amerikos atogrąžų srityse, daugiausia Amazonijoje ir Orinoko baseine. Sutinkama Venesueloje, Kolumbijoje, Brazilijoje, šiaurės Bolivijoje, rytų Peru ir Ekvadore, šiaurės Paragvajuje, Gvianoje, taip pat Trinidado saloje.^[1] Gyvena upių pakrantėse, senvagėse, ežerų pakraščiuose.^[2]

Žalsvai rudos spalvos su didelėmis tamsiomis dėmėmis. Galva stambi siaura, vienodo pločio, kaip ir kaklas. Akys ir šnervės yra galvos viršuje, kad galėtų stebėti aplinką ir kvėpuoti plūduriuodama vandenyje. Kūnas labai raumeningas. Užauga iki 9^[1]–9,5 m^[2] ilgio, nors nepatvirtintais duomenimis skelbiama buvus ir ilgesnių anakondų. Patelės už patinus gerokai stambesnės. Masė gali siekti beveik 100 kg, kartais – iki 200 kg ar kiek daugiau.^[3]^[4] Kūnas padengtas žvyneliais, kurių raštas pas kiekvieną individą – savitas.^[1]

Anakondos maitinasi bet kokiais stuburiniais gyvūnais, kuriuos tik gali pagauti ir praryti: vandens paukščiais, varliagyviais, smulkiais žvėreliais, kapibaromis, jaunais kaimanais, pekariais, elniais,^[1] rečiau žuvimis.^[2] Yra atvejų, kad žalioji anakonda užpuolė žmones, tačiau patvirtintų duomenų apie mirtis nėra.^[1] Aukų tyko vandenyje, jaunesnės gali užšliaužti į medžius. Ryjant auką, žandikauliai atsiskiria, tad gali praryti daug už save didesnį gyvūną. Vėliau maistą virškina keletą savaičių ar net mėnesių, būna vangios, laikosi upių pakrantėse.^[1]

Poravimosi metu aplink patelę susirenka keletas patinų, gyvatės susimeta į rezginį. Patelė, kaip dauguma kitų gyvačių, kiaušinių nededa. Ji atveda 30–40 jauniklių (50–80 cm ilgio).^[2]

Vietiniai gyventojai anakondas medžioja dėl odos ir mėsos.^[2]

Anakondos retai kada išgyvena daugiau nei 10 metų, nors kai kurie individai išgyveno beveik 30 metų.^[1]

Taip pat skaitykite

Šiaurinė žalioji anakonda (Eunectes akayima)

Galerija

Anakondos galva
Besiporuojačių anakondų raizginys
Anakonda žolėje
Sugauta stambi anakonda

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 ^1,6 Soomro, A. 2001. „Eunectes murinus“, Animal Diversity Web.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Anakonda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
↑ Wood, Gerald L. (1982). The Guinness Book of Animal Facts and Feats (3 ed.). London: Guinness Superlatives.
↑ „Green Anaconda Eunectes murinus“, National Geographic.

Vikiteka: Pietinė žalioji anakonda – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[ab-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 ^1,6 Soomro, A. 2001. „Eunectes murinus“, Animal Diversity Web.

[vle-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Anakonda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

[3] Wood, Gerald L. (1982). The Guinness Book of Animal Facts and Feats (3 ed.). London: Guinness Superlatives.

[4] „Green Anaconda Eunectes murinus“, National Geographic.

[1]

[2]

[3]

[4]