Pietinė Karelija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karelijos regionas
Pietinė Karelija
Vyborgo pilis
Tauta suomiai-karelai
Didžiausios gyvenvietės Vyborgas, Lapenranta
Pietų Karelija žemėlapyje pažymėta PK

Pietinė Karelija - Karelijos istorinis subregionas, esantis istorinės Karelijos pietvakarinėje dalyje. Jis susiformavo XII-XIII a., kuomet Tikroji Karelija liko padalinta tarp Švedijos ir Naugardo žemės. Nuo tada Švedijos valdyta Tikrosios Karelijos dalis pavadinta Pietine Karelija, o Novgorodo valdyta - dažniausiai žinoma kaip Ladogos Karelija.

Šiuo metu padalintas tarp Suomijos ir Rusijos: Suomijoje jis administruojamas kaip Pietų Karelija, o Rusijoje - kaip dalis Leningrado srities (Vyborgo rajonas).

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietinę Kareliją šiaurėje riboja Vuoksa upė, kuri ją atskiria nuo Ladogos Karelijos. Pietuose ją supa Suomijos įlanka, bet pietryčiuose per Karelijos sąsmauką ji siekiasi su Ingrija, rytuose ji susisiekia su Usima, o šiaurės vakaruose - su Savonija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padalinimas ir Švedijos valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIII a. Pietinė Karelija buvo neatskiriama Tikrosios Karelijos dalis, gyvenama korelų genčių, kurios čia sukūrė stambias gyvenvietes. 1293 m. korelų Viipuri užgrobė Švedija, o galutinės sienos tarp provoslaviško Naugardo ir katalikiškos Švedijos nustatytos 1323 m. Orechovo taika. Ji galutinai formalizavo Tikrosios Karelijos padalinimą ir Pietinės Karelijos suformavimą.

Pietinėje Karelijoje švedai aktyviai diegė katalikybę neseniai suprovoslavintų karelų tarpe. Kai kuriais atvejais jiems tai pavykdavo, tačiau kai kurie karelai masiškai bėgo į Ladogos Kareliją. Išsikėlusių karelų tarpe buvo apgyvendinami pietvakarių suomijos gyventojai, dėl ko vietos karelai pamažėle asimiliuoti. Nepaisant to, vietos gyventojai išlaikė daug kalbos ir kultūros bruožų iki XX a. Jie kalba specifine suomių kalbos tarme ir save vadina karelais.

Administraciškai Pietinėje Karelijoje suformuota Karelijos provincija, prie kurios vėliau būdavo prijungiamos kitos užkariautos karelų žemės (Šiaurinė Karelija, Ladogos Karelija). XVII a. čia suformuota Vyborgo ir Niusloto grafystė.

Rusijos ir Suomijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per XVIII a., iki 1743 m. Abo sutarties, Rusijos imperija susigrąžino Pietinę Kareliją (buvo praėję beveik 500 metų švedų valdymo). Ji buvo administruojama kaip Vyborgo gubernija (drauge su Ladogos Karelija), ir joje Rusija užtikrino religines laisves bei švediškus įstatymus. 1809 m. prie Rusijos prijungus Suomiją ir suformavus Suomijos Didžiąją Kunigaikštystę, Vyborgo gubernija 1812 m. prijungta prie jos.

1917 m. Suomijai iškovojus nepriklausomybę, buvusios Vyborgo gubernijos žemės išlaikytos jos sudėtyje. Tačiau 1939-45 m. vyko Žiemos karas ir Suomijos-Rusijos karas, kurio metu iškilo Pietinės Karelijos klausimas. Nors Suomija apgynė nepriklausomybę, Pietinė Karelija vėl buvo padalinta: Vyborgo miestas atiteko TSRS (čia vėliau suformuotas Vyborgo rajonas), tuo tarpu vakarinė dalis liko Suomijai (čia suformuotas administracinis regionas Pietų Karelija). Visi vietos gyventojai (suomiai-karelai) buvo masiškai evakuoti iš TSRS į Suomiją, o Vyborgo rajono teritorija apgyvendinta rusais.