Peutingerio lentelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peutingerio lentelė. VII a. fragmentas.

Peutingerio lentelė (lot. Tabula Peutingeriana) – senovės Romos žemėlapio pergamentinė kopija, sudaryta XIII a. Elzase vienuolio iš Kolmaro. Jame pavaizduoti Romos imperijos keliai ir pagrindiniai imperijos miestai. Žemėlapis laikomas Austrijos nacionalinėje bibliotekoje Vienoje. Originalus žemėlapis greičiausiai datuojamas ~IV ar V a. ir buvo sukurtas remiantis Agripo parengtu žemėlapiu dar imperatoriaus Augusto laikais. Žemėlapis įgavo savo pavadinimą nuo vieno iš savininkų – Konrado Peutingerio, vokiečių humanisto ir senovės mylėtojo, kuris gyveno XV–XVI a. Peutingerio lentelę sudaro 11 lapų.

Manoma, kad Peutingerio žemėlapyje pavaizduota Sėlių (Cap. Fl. Selliani) dabartinė Dauguvos upė. Taip pat Sarmatijos venedai ir venedai prie Dniestro (Agalingus) upės, Černiachovo kultūros areale bei neurų sala rytuose.

Žemėlapis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peutingerio lentelės rekonstrukcija nuo Britų ir Iberijos panėlės vakaruose iki Indijos rytuose

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]