Kolmaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kolmaras
pranc. Colmar
   Image-Blason Colmar 68.svg   
Little Venice in Colmar 01.jpg
Kolmaras prie kanalo („Mažoji Venecija“)

Kolmaras
48°04′0″ š. pl. 7°21′0″ r. ilg. / 48.06667°š. pl. 7.35000°r. ilg. / 48.06667; 7.35000 (Kolmaras)Koordinatės: 48°04′0″ š. pl. 7°21′0″ r. ilg. / 48.06667°š. pl. 7.35000°r. ilg. / 48.06667; 7.35000 (Kolmaras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Didieji Rytai
Departamentas Aukštutinis Reinas
Gyventojų (2017) 69 105
Plotas 66,5 km²
Tankumas (2017) 1 039 žm./km²
Altitudė 197 m
Commons-logo.svg Vikiteka KolmarasVikiteka

Kolmaras (pranc. Colmar) – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, Elzase, 64 km į pietvakarius nuo Strasbūro, Vogėzų kalnų rytinėje papėdėje; Aukštutinio Reino departamento centras. Tai trečias pagal dydį Elzaso miestas (po Strasbūro ir Miulūzo). Per miestą eina Strasbūro–Bazelio geležinkelis ir plentas. Kanalo šaka jungia Kolmarą su Ronos–Reino kanalu. Yra vietinės reikšmės oro uostas. Chemijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės pramonė, metalo apdirbimas; kramtomosios gumos gamyba.

Yra kalnų turizmo bazė prie Elzaso vyno kelio (Route des Vins). D’Unterlindeno muziejus (įsikūręs buvusiame XIII a. dominikonų vienuolyne su XVI a. skulptūriniu Isenheimo altoriumi), skulptoriaus, Laisvės statulos Niujorke autoriaus Frederiko Ogiusto Bartoldžio namas-muziejus, XIII–XIV a. Šv. Martyno bažnyčia, XIV–XVI a. gyvenamieji namai. Vyksta vyno mugės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolmaras minimas nuo IX a. pr. Karolio Didžiojo Saksų karo kronikoje. Nuo 1226 m. Šv. Romos imperijos laisvasis miestas. Per Trisdešimties metų karą (1632 m.) užimtas švedų. 1648–1678 m. Kolmarą pamažu aneksavo Prancūzija; nuo 1673 m. Elzaso centras. 1871–1919 m. ir per Antrąjį pasaulinį karą kartu su visu Elzasu Kolmaras priklausė Vokietijai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas Zagreckas. Colmar. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003