Peršokšnai
| Peršokšnai | |
|---|---|
| Vieta | Švenčionių raj.,  Lietuva
|
| Plotas | 2,169 km² |
| Kranto linijos ilgis | 17,03 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 7,9 m |
| Didžiausias gylis | 32,5 m |
| Įteka | Peršokšna, 2 bevardžiai upeliai, protaka |
| Išteka | Peršokšna |
  Peršokšnai | |
| Koordinatės | 55°13′4″ š. pl. 25°47′13″ r. ilg. / 55.21778°š. pl. 25.78694°r. ilg. |
Peršokšnai – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, apie 5 km į pietus nuo Labanoro, Labanoro girioje, Peršokšnų hidrografiniame draustinyje. Nusitęsęs iš vakarų į rytus 4,6 km, plotis siekia 1,1 km. Altitudė 144,8 m. Ežero gylis – 32,5 m. Peršokšnų kranto linija itin vingiuota, su daug įlankų ir pusiasalių, jos ilgis – 16,23 km, su salų krantais 17,03 km. Yra 3 miškingos salos, kurių plotai 0,63 ha, 0,43 ha ir 0,23 ha. Krantai daugiausia aukšti, miškingi. Ežero dugnas duobėtas, padengtas dumblu, o atabradas smėlingas. Krantus juosia nendrių ir meldų juosta (10–30 m pločio).
Peršokšnai šiaurės rytuose sąsiauriu (protaka) jungiasi su Šiekščio ežeru. Įteka upelis iš Pakaliuko, iš šiaurės į pietus ežerą prateka Lakajos intakas Peršokšna (Žeimenos upės baseinas). Ežero pratakumas 119 % per metus.
Ežere gyvena ~10 žuvų rūšių: ešeriai, lynai, kuojos, lydekos, raudės, karosai, aukšlės, strepečiai, vėgėlės, pūgžliai.[1]
Šiaurinėje pakrantėje – Budrių kaimas, kuriame stūkso Pilalės piliakalnis. Taip pat prie Peršokšnų įsikūrę Juodapurvis, Prūdiškė, Gačiakampis. Šiaurės vakarų pakrantėje įrengta stovyklavietė.
Vandenvardis kildinamas nuo šaknies perš-: pra-paršas, pro-perša, pra-perša („neužšalusi vieta lede, miško retesnė vieta“, plg. skr. पर्शान = IAST: parś-āna „praraja, bedugnė, tarpeklis“)[2].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Peršokšnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 355
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.