Penkių tautų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pirmoji Kinijos Respublikos vėliava (1912–1928 m.)

Penkių tautų sąjunga (kin. 五族共和, pinyin: Wǔzú gònghé) – vienas iš trijų pagrindinių XX a. pradžioje Sun Jatseno įvardytų Kinijos modernizavimo principų, išpopuliarintų kuriant Kinijos Respubliką po 1911 m. Čingų dinastiją nuvertusios Sinhai revoliucijos. Juo siekta po vienu nacionaliniu identitetu suvienyti penkias pagrindines Kinijos tautas: hanius, mandžiūrus, mongolus, hujus ir tibetiečius. Pirmasis Respublikos prezidentas Sun Jatsenas savo inauguracinėje kalboje teigė, kad penkių tautų teritorijos turi būti sujungiamos į vieną valstybę, o penkios tautos – į vieną kinų tautą. Jis taip pat pabrėžė visų tautų lygiavertiškumą ir atsisakymą skirstyti žmones pagal rasę, klasę ar religiją.[1]

Vėliava[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sekant Penkių tautų sąjungos principais, pirmoji Kinijos Respublikos vėliava buvo sudaryta iš penkių vienodo pločio, bet skirtingų spalvų juostų, simbolizuojančių atskiras tautas:[2]

  • raudona – haniai;
  • geltona – mandžiūrai;
  • mėlyna – mongolai;
  • balta – hujai;
  • juoda – tibetiečiai.

Įteisinta 1912 m., ši vėliava buvo naudojama iki 1928 m., kada ją pakeitė mėlynas dangus, balta saulė ir visa raudona žemė – vėliava, kuri iki šiol naudojama Taivane.

Vėliavos proporcijos: 5:8.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zhouxiang Lu, Fan Hong. Sport and Nationalism in China. Routledge, 2013, p. 132
  2. Kyle Wright. Dialectical History of China: 1912 - 2018. Lulu Press, 2018, p. 42