Pedro Sarmiento de Gamboa

Pedro Sarmiento de Gamboa
Pedro Sarmjento bareljefas Alkala de Henarese
Gimė	1532 m. Pontevedra, Ispanijos imperija
Mirė	1597 m. liepos 17 d. (~65 metai) Atlanto vandenynas
Tėvai	Bartolomé Sarmiento, María Gamboa
Veikla	jūrininkas, keliautojas, mokslininkas
Organizacijos	Ispanijos laivynas
Alma mater	Alkala de Henareso universitetas (?)

Pedras Sarmjentas de Gamboa (Pedro Sarmiento de Gamboa, 1532–1597 m. liepos 17 d.) – ispanų jūrininkas, keliautojas, rašytojas, istorikas, mokslininkas (astronomas, kosmografas, matematikas).

Ankstyvoji biografija

Gimė Pontevedroje, tačiau vėliau inkvizicijos komisijai nurodęs, jog gimė Alkala de Henarese (matyt, bandė nuslėpti savo kilmę). Apie ankstyvuosius metus mažai žinoma. Neaišku, nei kur išmoko valdyti laivus, nei kur įgijo gilių astronomijos, kosmografijos žinių (galbūt lankė Alkala de Henareso universitetą). 1550–1555 m. dalyvavo karinėse kampanijose už Austrijos kariuomenę. 1555 m. išvyko į Naująjį pasaulį, gyveno Meksikoje, bet ten tardytas inkvizicijos.

„Inkų istorijos“ puslapis

Peru

Apie 1557 m. persikėlė į Peru, kur netrukus paskirtas vadovauti gramatikos katedrai Limoje, surengė ekspedicijų į šalies gilumą. Tapo Peru vicekaraliaus Diego Lopeso de Sunjigos patikėtiniu ir patarėju. 1564 m. vicekaraliui netikėtai mirus, pradėjo sklisti kalbos, kad Pedras Sarmjentas de Gamboa turi magiškų galių, moka pranašauti ateitį, išmano astrologiją, todėl vėl atsidūrė inkvizicijos nemalonėje. Nuteistas sėsti į kalėjimą, bet bausmė neįgyvendinta, ir 1565 m. Gamboa persikėlė į Kuską.

1567–1569 m. dalyvavo Alvaro de Mendanjos ekspedicijoje, kuri ieškojo legendomis pagarsėjusių turtingų salų Ramiajame vandenyne. Ekspedicija atrado Saliamono, Tuvalu salas, tačiau smarkiai nukentėjo nuo ligų, bado, Alvaras de Mendanja ir Pedras Sarmjentas de Gamboa nuolat konfliktavo, galop Gamboa buvo įkalintas. Grįžęs į Peru, Pedras Sarmjentas de Gamboa prašė vicekaraliaus leisti grįžti į Ispaniją, tačiau gavo užduoti ištyrinėti užkariautas Peru vicekaralystės žemes. Gamboa penketą metų (1570–1575 m.) keliavo po Peru, užrašinėjo vietinių žmonių papročius, pasakojimus, apklausė pirmuosius konkistadorus. Šio jo darbo vaisius – veikalas „Inkų istorija“ (Historia de los Incas).

Pirmoji kelionė į Magelano sąsiaurį

1578 m. britų piratas Frensis Dreikas sėkmingai perplaukė Magelano sąsiaurį ir užpuolė Peru vicekaralystės pakrantes. Vicekaralius Fransiskas de Toledas nurodė Pedrui Sarmjentui de Gamboa, kad šis ištyrinėtų pietines žemyno pakrantes, kur būtų galima įsteigti fortus. 1579 m. spalį Gamboa, vadovaudamas dviejų laivų ekspedicijai, išplaukė iš Kaljao uosto į pietus. Po 30 dienų pasiekė Magelano sąsiaurį, bet į jį įplaukti pavyko tik Gamboa vedamam laivui, o kitas laivas, kuriam vadovavo Chuanas de Viljalobosas, audros buvo nublokštas ir vėliau grįžo atgal į Kaljao. Tuo metu Gamboa nuodugniai ištyrinėjo sąsiaurio pakrantes, suteikė vardus įlankoms, tyrinėjo vietos augaliją ir gyvūniją. 1580 m. vasario 24 d. išplaukęs į Atlanto vandenyną, Gamboa patraukė link Ispanijos, bet ties Žaliojo Kyšulio salomis buvo užpultas prancūzų korsarų. Iš šių salų išsiuntė laišką vicekaraliui apie savo atradimus, o paskui grįžo Ispanijon.

Antroji kelionė į Magelano sąsiaurį

Ispanijoje Pedras Sarmjentas de Gamboa susitiko su karaliumi ir didikais, ragino įtvirtinti Magelano sąsiaurį ir taip sustabdyti piratų įsiveržimus. Indijų tarybai pritarus, 1581 m. sudaryta 23 laivų ir ~3000 žmonių ekspedicija sąsiaurio pakrantėms įtvirtinti ir apgyvendinti. Drauge su Gamboa ekspedicijai vadovauti paskirtas Diegas Floresas Valdesas. Tačiau jau Kadiso prieigose pateko į audrą, kurios metu nuskendo 5 laivai su ~800 žmonių. Persigrupavusi Kadise, ekspedicija vėl išplaukė ir 1582 m. kovą pasiekė Braziliją. Ten peržiemoję, ekspedicijos dalyviai patraukė į pietus, bet vėl pateko į audrą, jos metu nuskendo laivas su svarbia įranga kolonijos įkūrimui. Vėliau dar keli laivai atsiskyrė ir grįžo į Rio de Žaneirą, dar keli įplaukė į La Platą. 1583 m. vasarį iš didelės ekspedicijos vos keli laivai pasiekė Magelano sąsiaurį, tačiau dėl blogų orų ir maisto stygiaus buvo priversti grįžti į Rio de Žaneirą.

Iš Rio de Žaneiro, pasipildę atsargomis ir žmonėmis, ekspedicijos dalyviai patraukė vėl link sąsiaurio, tačiau Valdesas savo laivą pasuko į Ispaniją. Likę laivai, vadovaujami Gamboa, pasiekė Magelano sąsiaurį ir ten pradėjo steigti Purifikasion de Nuestra Senjoros (Purificación de Nuestra Señora) koloniją, bet vėliau persikėlė į kitą vietą ir įkūrė Nombre de Chesusą (netoli Mergelių kyšulio). Dalis laivyno grįžo į Ispaniją, o Pedras Sarmjentas de Gamboa bandė išlaikyti koloniją nesvetingose žemėse. Su dalimi žmonių jis išvyko steigti naujos kolonijos, ir netoli dabartinio Punta Arenaso 1584 m. įkūrė Rei don Felipę. Vėliau išvyko patikrinti Nombre de Chesuso, tačiau pateko į audrą ir išplaukė į pietų Braziliją. Gamboa nesėkmingai bandė grįžti į Magelano sąsiaurį, tada pasuko į Ispaniją, bet dėl ligos turėjo sustoti Visų Šventųjų įlankoje.

Grįžimas į Europą

1586 m. su portugalų laivu keliavo į Ispaniją, bet pateko į anglų piratų nelaisvę. Jų nugabentas į Angliją, susitiko su karaliene Elžbieta I. Keliaudamas iš Anglijos į Ispaniją, Prancūzijoje Gamboa pateko į hugenotų nelaisvę. Ten kalėjime praleido 3 metus ir 1590 m. galop pasiekė Ispaniją. Ten sužinojo, kad jo įsteigtos kolonijos žlugo, praktiškai visi jų gyventojai žuvo. Apie savo kelionę parašė veikalą „Kelionės Magelano sąsiauriu“ (Viajes al estrecho de Magallanes).

Gavęs admirolo titulą, Pedras Sarmjentas de Gamboa 1592 m. išsiųstas su 21 laivo ekspedicija saugoti nuo piratų kelio į Indijas, tačiau plaukiant už Lisabonos susirgo ir mirė.

Atminimas

Keliautojo garbei pavadinta keletas objektų pietų Čilėje: Sarmjento ežeras, Sarmjento kalnas, Sarmjento sąsiauris ir Sarmjento Kordiljera.