Paprastoji gaga
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Somateria mollissima | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastoji gaga (Somateria mollissima) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Somateria mollissima Linnaeus, 1758 |
Paprastoji gaga (Somateria mollissima) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis paplitęs Šiaurės Europos, Rytų Sibiro ir Šiaurės Amerikos pakrantėse. Didesniąją gyvenimo dalį praleidžia jūroje, netoli kranto. Lizdus suka arktinėse pakrantėse, Arkties vandenyno salose. Žiemoja pietinėje išplitimo arealo dalyje. Paprastai gyvena didelėmis kolonijomis.
Garsėja lengvais, šiltais ir elastingais pūkais, kuriais šiltinami poliarininkų ir alpinistų rūbai. Todėl Šiaurės Europoje ir Islandijoje paprastųjų gagų pūkų rinkimas yra valstybės kontroliuojama ūkinė veikla.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastoji gaga yra žąsies dydžio paukštis su santykinai trumpu kaklu, didele galva ir pleišto formos snapu. Paprastosios gagos kūno ilgis siekia 50-71 cm, sparnų plotis – 80-108 cm, svoris – 1,8-2,9 kg. Ryškus spalvų lytinis dimorfizmas.
Patinų viršutinė dalis balta, išskyrus juodą dėmę ant galvos ir pilką pakaušį. Kai kada krūtinę puošia švelniai rausvo atspalvio dėmė. Apatinė kūno dalis ir šonai juodi su nedidelėmis baltomis dėmėmis pauodegio šonuose. Snapo spalva priklauso nuo porūšio – jis gali būti geltonai oranžinis, pilkai žalsvas. Patelės plunksnos yra pilkai rusvos spalvos su daugybe juodų ir baldų dėmelių, ypač viršutinėje dalyje. Snapas žalsvai alyvinės spalvos arba rusvai alyvinis, tamsesnis nei patino. Jaunikliai labai panašūs į patelę, tačiau kiek tamsesni ir turi mažiau margas plunksnas.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastosios gagos yra vandens paukščiai, todėl sausumoje apsistoja tik perėjimo metu: vaikšto lėtai, neužtikrintai. Skraido žemai, vos pakilusios virš vandens 55-64 km/h greičiu. Tačiau gerai plaukioja net ir stipraus bangavimo metu. Gali pasinerti į 3-20 m gylį. Po vandeniu juda pasiirdamos sparnais.
Nežiūrint į atšiaurų klimatą, paprastosios gagos ilgai išbūna perėjimo vietose ir tik užšalus jūros pakrantėms pasitraukia toliau į jūrą. Europoje šie paukščiai gyvena sėsliai, tuo tarpu kitų rajonų paukščiai dalinai migruoja. Daugelis šiaurinių Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos paprastųjų gagų žiemos metu įsikuria vakarinėje Skandinavijos pusiasalio pakrantėje, kuri dėl šiltosios Šiaurės Atlanto srovės pakrantės retai užšąla. Dalis paprastųjų gagų žiemos metu apsigyvena neužšalusiose Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse. Šiaurinių Sibiro pakrančių, Aliaskos ir šiaurės vakarų Kanados paprastosios gagos žiemą praleidžia Beringo jūroje, Diomedo, Komandoro ir Aleutų salose. Nemaža šių rajonų gagų žiemoje Aleksandro ir Karalienės Karolinos salose. Rytinės Šiaurės Amerikos pakrantės paprastųjų gagų populiacija žiemos metu įsikuria Labradoro ir Naujosios Škotijos pusiasalių pakrantėse.
Parastosios gagos maitinasi jūrų litoralinėje zonoje, kur gausu moliuskų ir kitų jūrų dugno gyvūnų. Lizdus dažniausiai suka uolėtuose salose ir jūrų pakrantėse. Nuo pakrantės retai nutolsta daugiau nei 500 m.
Paprastosios gagos monogaminiai paukščiai. Peri dažniausia kolonijose, paprastai trečiaisiais gyvenimo metais. Dauguma porų susidaro žiemojimo vietose, todėl perėjimo vietą patelė ir patinėlis atskrenda kartu, dažniausiai antroje balandžio pusėje.
Perėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kolonijų dydis ir atstumas tarp lizdų labai skiriasi: didžiausias tankumas yra atvirose uolėtose vietose, kur viename kvadratiniame metre gali būti 2-3 lizdai. Kai kuriose vietose priskaičiuojama tūkstančiai paukščių. Tokios kolonijos būdingos Islandijai. Paprastosios gagos lizdus suka nelygaus paviršiaus aikštelėse, tačiau vengia stačių skardžių. Lizdą dažniausiai sudaro 20-25 cm skersmens ir apie 10 gylio duobutė išrausta durpėse ar natūraliame pažemėjime, išklotame žolėmis ir gausiais pilkais pūkais, kuriuos patelė išpeša iš krūtinės ir šonų. Tas pats lizdas dažnai naudojamas keletą metų, tačiau paukščiai vengia lizdų, kuriuose yra praėjusių metų pūkų. Patelės deda 4-6 stambius blyškiai alyvinius arba žalsvus, 69-95 mm ilgio ir 47-58 mm pločio kiaušinius. Per dieną padedamas vienas kiaušinis ir pridengiamas pūkais.
Perėjimas prasideda padėjus paskutinį kiaušinį. Peri tik patelės 25-28 paras. Patinėlis iš pradžių prižiūri lizdą, tačiau vėliau nustoja juo domėtis ir grįžtą į jūrą, nesirūpindamas palikuonimis. Perėjimo pabaigoje patelė nesimaitina. Paukščiukai išsirita per keletą valandų ir pirmąsias dvi dienas laikosi prie lizdo, besimaitindami uodais. Vėliau patelė vadą nusiveda prie jūros, kur jie maitinasi tarp pakrantės akmenų gyvenančiais jūros gyviais. Po dviejų mėnesių jaunikliai dydžiu mažai skiriasi nuo suaugusiųjų ir tampa savarankiškais. 65-75 parų jaunikliai pradeda skraidyti. Paprastosios gagos vidutiniškai gyvena 18 metu.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastosios gagos maitinasi moliuskais (dažniausiai midijomis). Svarbią reikšmę jų mityboje užima ir vėžiagyviai, ir kiti jūrų bestuburiai. Kai kada gaudo žuvį. Perėjimo metu patelės maitinasi ir augaliniu maistu: dumbliais, uogomis, sėklomis ir žolių lapais. Maisto paieškos susijusios su nardymu į 2-4 m gylį ir moliuskų paieška jūros dugne. Tačiau kai kada šie paukščiai paneria ir iki 20 m, po vandeniu išbūdami daugiau nei minutę. Maitinasi šviesiuoju paros metu, grupėmis. Po 15-30 minučių nardymo, paprastosios gagos išlipa į krantą, kur pailsi ir virškina maistą. Atšiaurių žiemų metu paprastosios gagos stengiasi taupyti energiją, todėl gaudo stambesnį grobį arba iš vis nesimaitina.
Poliariniuose rajonuose didžiausiais plėšrūnais, kurie medžioja paprastąsias gagas yra baltosios pelėdos ir poliarinės lapės. Piečiau plytinčiuose rajonuose šiuos paukščius medžioja jūriniai ereliai, rudosios lapės ir apuokai. Ypač pavojingas yra dauginimosi periodas: perinti gaga nepalieka lizdo, o išsiritę paukščiukai negali skraidyti ir plaukioti. Todėl gana dažnai tampa plėšrūnų grobiu.