Panevėžio geležinkelio stotis

55°44′44″š. pl. 24°21′17″r. ilg. / 55.7455°š. pl. 24.3547°r. ilg. / 55.7455; 24.3547

Panevėžio geležinkelio stotis

Keleivių stoties pastatas 2013 m.

Adresas

Panevėžys, S. Kerbedžio g. 9

Atidaryta

1873 m.

Peronų sk.

2

Aptarnaujanti įmonė

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Žemėlapiai

Retromap.ru

Nuotraukos

Railwayz.info

Aplinkinės stotys ir stotelės

Paaiškinimai

km

↑ SKAPIŠKIS ↑

↑ JONIŠKĖLIS ↑

Kaubariškis

3,5

Skaistgiriai

Samanynė

6,8

5,7

Bernatoniai

5,9

PANEVĖŽYS

7,7

Karšinauka

11,2

4,9

Berčiūnai

Taruškos

1,1

Gustonys

↓ RUBIKIAI ↓

↓ RADVILIŠKIS ↓

Panevėžio geležinkelio stotis – geležinkelio statinių kompleksas Panevėžyje, S. Kerbedžio g. 9, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo valdybos Šiaulių regiono stočių skyriaus ir Keleivių vežimo direkcijos padalinys. Stoja keleiviniai traukiniai Panevėžys–Mažeikiai.^[1] Tai geležinkelio mazgas, kuriuo praeina Radviliškio–Daugpilio geležinkelis, atvyksta „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ traukiniai. Skirtingų matavimų vėžės niekur nesikerta – siaurasis geležinkelis kerta platųjį į kitą pusę (ir Senamiesčio gatvę) rytiniame stoties gale Panevėžio siaurojo geležinkelio viaduku, kuris toliau eina į Anykščius. Siauruku organizuojamos nereguliarios turistinės kelionės. Išlikęs ir naudojamas siaurojo geležinkelio depas, pastatytas 1938–1939 m.^[2]

Geležinkelio gatvėje prie stoties stovi paminklinis garvežys KP4-708, pagamintas 1957 m. Lenkijoje.^[3] Ant stoties rūmų yra paminklinė lenta 1940–1941 m. ir 1944–1952 m. iš čia ištremtų ir į lagerius išvežtų Panevėžio apskrities gyventojų atminimui (architektas Gintautas Diržys), atidengta 1989 m. birželio 14 d.^[4]

Istorija

Panevėžio stotis įkurta 1873 m.^[5] prie Radviliškio–Kalkūnų geležinkelio,^[6] jai suteikta IV kategorija.^[7] 1891 m. Aukštaitijoje pradėtas tiesti siaurasis geležinkelis. Traukiniai iki Panevėžio ėmė kursuoti 1899 m. rugsėjo 28 d.^[8] Panevėžio stotyje pastatytas 20 m³ talpos vandens bokštas ir garvežių depas dviem garvežiams.^[9]

Iš pradžių siauruku buvo gabenami įvairūs kroviniai, netrukus vežami ir keleiviai. Tarpukariu ši transporto priemonė pasidarė itin paklausi įvairiose ūkio šakose.^[10]

1931 m. sausio 1 d. Panevėžyje pradėjo kursuoti autobusai 2 maršrutais, vienas jų apsisukdavo geležinkelio stotyje (Geležinkelio stotis–Ramygalos gatvė).^[11]

1989 m. ant stoties atidengta paminklinė lenta tremtiniams.

Siaurojo geležinkelio stotis

Panevėžio siaurojo geležinkelio stotis pastatyta 1905 m.^[12] Kai kurie stoties statiniai priklauso kultūros paveldui – depo pastatas (Geležinkelio g. 23, pastatytas 1938 m., unikalus Nr. 21930), administracinis pastatas (unikalus Nr. 33001) ir kt. 1937–1938 m. tiesiant Panevėžio–Joniškėlio geležinkelį, Panevėžio siaurojo geležinkelio stotis buvo rekonstruota, kartu su moderniais depo pastatais 1937 m. buvo pastatyti dviaukščiai administracijos rūmai.^[13] Darbams vadovavo inžinierius Jonas Veitas. Šiuose rūmuose 1938 m. gruodžio 3 d. įvyko Panevėžio–Joniškėlio geležinkelio darbų užbaigimo šventė, o 1939 m. rūmuose įsikūrė Siaurųjų geležinkelių Panevėžio ruožo administracija. Nuo 1953 m. rūmuose buvo įsikūrusi siaurojo geležinkelio dispečerinė ir vietos geležinkeliečių klubas.^[14] 1957–1962 m. senieji Panevėžio depo garvežiai pakeisti rusų gamybos dyzeliniais lokomotyvais, panašiu laikotarpiu rekonstruotas pats depas – čia įrengta lokomotyvų priežiūros ir remonto bazė, įsteigtas vagonų depas su vagonų techninės priežiūros punktu, o pats depas pavadintas Panevėžio stoties šilumvežių-vagonų depu.^[15]

Dalį Panevėžio geležinkelio stoties užima „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ stoties peronas. 2014 m. rugsėjo 26 d. čia atidaryta naujoji siauruko stotis, atkurta pagal 1905 m. pastatytos senosios stoties brėžinius ir nuotraukas. Siauruko stotis atstatyta kiek kitoje vietoje nei buvo anksčiau. Perono stogą laikantys mediniai stulpai, statinį puošiantys drožiniai yra tokie pat, kokie buvo XX a. pradžioje stovėjusioje stotyje. Peronas ir į jį vedantys takai iškloti akmenų grindiniu, o bortai padaryti ne betoniniai, kaip įprasta dabar, bet ąžuoliniai, kaip anuomet. Prie stoties pastato sienos kabantis varpas iš praeities į dabartį atkeliavo neįprastu būdu. Pradžioje jis buvo iškastas teritoriją tvarkiusių geležinkeliečių, vėliau atsidūrė metalo supirktuvėje. Po to radinys pateko pas sendaikčių turguje prekiaujantį antikvarą.

Siauruką aptarnaujantys darbuotojai turi ir šventines uniformas. Jos pasiūtos pagal tarpukario geležinkelininkų nešiotų uniformų pavyzdį. Specialių spalvų siūlės išduoda net uniformą vilkinčio žmogaus pareigas. Pavyzdžiui, avietine spalva apkraštuota vadovaujamojo personalo uniforma, žalia – kelininkų, mėlyna – mašinistų ir visų, kurių darbas susijęs su traukinių priežiūra.

Panevėžio siaurojo geležinkelio stotis yra viena iš pagrindinių viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ naudojamų stočių. Iš čia vyksta trumpieji reisai į Panevėžio siaurojo geležinkelio depą, taip pat iš čia išvyksta šventiniai siauruko traukiniai, siauruko važiuojanti pirtelė su kubilu, čia prasideda užsakomųjų ir edukacinių kelionių programos^[16].

Literatūra

Darius Liutikas. Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas. Všį Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, 2024. – 392 p.: iliustr. – ISBN 978-609-96443-0-1.

Šaltiniai

↑ Traukinių išvykimai iš stotelės Panevėžys. (Stops.lt)
↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 133
↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 105
↑ Panevėžio miesto paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-09).
↑ Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 10
↑ Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 3
↑ Vidmantas Šmigelskas. Nežadink miegančios stoties. 2022-01-29, Anyksta.lt (tikrinta 2023-08-07).
↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 65
↑ Panevėžio siauruko stotis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-08-07).
↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 21
↑ Pagal senus brėžinius atgaivinta senoji siauruko stotis. 2014-09-26, Lrytas.lt ––– Archyvuota kopija 2014-09-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 37
↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 41
↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 114
↑ Darius Liutikas. Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas. Všį Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, 2024. – 392 p.: iliustr. – ISBN 978-609-96443-0-1.

Nuorodos

Lietuvos geležinkelių raida
Panevėžio geležinkeliai nuotraukose (Miestai.net)

[1] Traukinių išvykimai iš stotelės Panevėžys. (Stops.lt)

[2] Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 133

[3] Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 105

[4] Panevėžio miesto paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-09).

[5] Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.

[6] Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 10

[7] Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 3

[8] Vidmantas Šmigelskas. Nežadink miegančios stoties. 2022-01-29, Anyksta.lt (tikrinta 2023-08-07).

[9] Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 65

[10] Panevėžio siauruko stotis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-08-07).

[11] Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 21

[12] Pagal senus brėžinius atgaivinta senoji siauruko stotis. 2014-09-26, Lrytas.lt ––– Archyvuota kopija 2014-09-28 iš Wayback Machine projekto.

[13] Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 37

[14] Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 41

[15] Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 114

[16] Darius Liutikas. Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas. Všį Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, 2024. – 392 p.: iliustr. – ISBN 978-609-96443-0-1.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]